Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Nerimą kelianti ataskaita: demokratijos aplink Baltijos valstybes vis mažiau

Viktoras Orbanas ir Jaroslawas Kaczynskis
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Viktoras Orbanas ir Jaroslawas Kaczynskis
Šaltinis: 15min
6
A A

„Brexit“ referendumo rezultatas, Donaldo Trumpo pergalė JAV prezidento rinkimuose sukrėtė po Šaltojo karo nusistovėjusią tvarką ir sukėlė baimės bei nestabilumo jausmą. Ypač ryškus šių pokyčių padariniai Vidurio ir Rytų Europoje, Balkanuose bei Vidurio Azijoje.

2017 metų „Freedom House“ pateiktoje šių regionų demokratijos ataskaitoje „Nations in Transit“ pažymima, kad iš 29 valstybių net 18-oje demokratijos lygis sumažėjo.

Dar labiau nerimą kelti turėtų išvada, kad pirmą kartą per 22 ataskaitos rengimo metus konsoliduotų autoritarinių režimų Vidurio ir Rytų Europoje, Balkanuose ir Vidurio Azijoje yra daugiau nei demokratinių valstybių.

Milžinišką nuosmukį demokratijos reitinge patyrė Viktoro Orbano Vengrija ir Jaroslawo Kaczynskio Lenkija. Šiose valstybėse politines atakas patyrė konstituciniai teismai, o žiniasklaida vis labiau verčiama valstybinės propagandos kanalais.

„Viktoras Orbanas Vengrijoje ir Jaroslawas Kaczynskis Lenkijoje atvirai pajuokia idėją, kad demokratijai reikalingos nepriklausomos institucijos ir apribojimai daugumos valdžiai“, – pažymėjo „Freedom House“ atstovas, vienas ataskaitos autorių Nate'as Schenkkanas.

„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Viktoras Orbanas.
„Scanpix“/„RIA Novosti“ nuotr./Vladimiras Putinas ir Viktoras Orbanas.

„Nėra svarbesnio lauko demokratijos gynybai šiuo metu nei Vidurio Europa“, – pabrėžė jis.

Nėra svarbesnio lauko demokratijos gynybai šiuo metu nei Vidurio Europa, – pabrėžė jis.

Pasitraukimas nuo demokratijos konstatuotas ir Kirgizijoje, kurios lyderis Almazbekas Atambajevas grąžino šalį į autoritarinio režimo lygį. Pasak N.Schenkkano, kartodamas savo pirmtakų klaidas.

Šiek tiek optimizmo suteikia demokratijos plėtra Ukrainoje, Kosove ir Rumunijoje. Ukrainoje ir Kosove demokratijos lygį kilsteli struktūrinės pertvarkos, o Rumunijoje pagirtinos vyriausybės pastangos užtikrinti rinkimų skaidrumą ir sklandumą.

„Ukraina tęsia 2016 metais pradėtą pažangą, bet yra nerimą keliančių ženklų, kad senosios valdžios atstovai, bandantys trukdyti atsakingų institucijų kūrimo darbams, gali įveikti reformas“, – pažymėjo N.Schenkkanas. Jo nuomone, tarptautiniai partneriai toliau turėtų palaikyti, bet tuo pat metu ir spausti Kijevą žengti reformų keliu.

Vytis Jurkonis: „Lietuvos bėda išlieka korupcija“

Lietuvos „Freedom House“ vadovas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto dėstytojas, politologas Vytis Jurkonis pastebėjo, kad Baltijos valstybės ima atrodyti kaip demokratijos ir laisvės sala regione.

„Anksčiau, žiūrint į tyrimo valstybes, buvo aišku, kad esame toliau pažengę nei Vidurio Azijos valstybės, Rusija ar Baltarusija, o pastarųjų metų tendencijos rodo, kad Baltijos valstybės, net lyginant su Vengrija ar Lenkija, atrodo gerai“, – sakė V.Jurkonis.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vytis Jurkonis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vytis Jurkonis

„Estija yra pirma, Latvija dalijasi antrą-trečią vietas, Lietuva yra penkta. Praėjusiais metais mes dar dalinomės penktąją vietą su Lenkija, tačiau jau tada buvo aišku, kad Lenkija šiame demokratijos reitinge kris“, – pastebėjo politologas.

Pagrindiniai „Nations in Transit“ ataskaitos kriterijai yra rinkimų procesas, nepriklausoma žiniasklaida, pilietinė visuomenė, savivalda, korupcijos lygis, teisingumo sistema.

Visi šie indikatoriai yra sudedamosios dalys, išvedant bendrąjį demokratijos indeksą.

V.Jurkonis pabrėžė, kad Lietuvoje didžiausia problema vis dar išlieka korupcijos indeksas. „Vienintelis šis indeksas neatitinka konsoliduotos demokratijos kategorijos“, – teigė jis ir pridūrė, kad tai didžiausias iššūkis ir tuo pat metu erdvė tobulėjimui.

Ataskaitoje pažymima, kad Baltijos valstybės sėkmingai atsispyrė populizmo bangai, kuri iškėlė kairiuosius ir dešiniuosius radikalus Europoje.

„Darbo partija, kuri labiausiai eskalavo pabėgėlių klausimą, parlamento rinkimuose neįveikė penkių procentų barjero. Tai pažymima ataskaitoje, kad nors eskalacijos buvo, ypač tų tragiškų įvykių Paryžiuje, Briuselyje kontekste, bet rinkimai parodė, kad migrantų antplūdis, kuriuo spekuliuojama, nėra jaučiamas“, – pasakojo politologas.

Perspėjo neužmigti ant laurų

„Nepaisant to, kad šiame tyrime esame savotiški demokratijos lyderiai, bet yra erdvės, kur turime stiebtis“, – pažymėjo V.Jurkonis. „Žiūrint į globalų laisvės indeksą, netoli esančios mūsų kaimynės Skandinavijoje atrodo tikrai geriau“, – pridūrė jis.

Galime pažiūrėti ir į kitą pusę – Baltarusiją, Rusiją, suprasti, kad demokratija, laisvė nėra savaime garantuotas dalykas, – perspėjo ekspertas.

„Galime pažiūrėti ir į kitą pusę – Baltarusiją, Rusiją, suprasti, kad demokratija, laisvė nėra savaime garantuotas dalykas“, – perspėjo ekspertas.

Jo teigimu, Europa šiek tiek apsnūdo, manydama, kad demokratijos ir laisvės nereikia saugoti ir puoselėti.

„Kovo 25–26 dienomis matėme, kas įvyksta, kai žmonės išeina į gatves protestuoti dėl socioekonominių dalykų ar tiesiog švęsti Laisvės dienos ir yra tiesiog brutaliai mušami, sulaikomi, areštuojami. Nė vienas žmogus laisvoje valstybėje, turbūt, tokių dalykų nenorėtų“, – kalbėdamas apie protestus Baltarusijoje pastebėjo V.Jurkonis.

„Kartais tenka girdėti iš kolegų Vakarų valstybėse, kad Baltijos valstybės dar išlieka tos, kurios turi dozę optimizmo, energijos. Tai mūsų mažų valstybių privalumas. Tik turime atkreipti dėmesį ir rodyti solidarumą su pilietinėmis visuomenėmis ar Lenkijoje, ar Vengrijoje, nes tos tendencijos gali suskaldyti Europą iš vidaus“, – įspėjo jis.

„Tuomet mums atsilaikyti prieš išorės grėsmes, provokacijas, o yra norinčių, kad tos vienybės nebūtų, bus žymiai sunkiau“, – konstatavo V.Jurkonis.

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min