„Ar režimo pasikeitimas iš tiesų yra tikslas?“ – sakė jis Frankfurte vykusiame forume, kurį surengė laikraštis FAZ.
„Jei tai yra tikslas, nemanau, kad jį pasieksite. Ankstesniuose konfliktuose tai dažniausiai baigdavosi nesėkme“, – pažymėjo jis, paminėjęs karą Afganistane.
Karas prasidėjo vasario 28 dieną, kai JAV ir Izraelis sudavė Iranui pirmuosius smūgius, per kuriuos žuvo šalies aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenei), ir kol kas nematyti jokių konflikto silpnėjimo ženklų.
Konfliktas jau išplito visame Artimųjų Rytų regione, Iranui pradėjus leisti dronus ir raketas į Persijos įlankos valstybes, kuriose yra JAV karinių bazių ir kitų interesų.
„Turiu rimtų abejonių, ar iš viso yra kokia nors strategija ir ar ta strategija sėkmingai įgyvendinama“, – penktadienį pareiškė Vokietijos kancleris ir pridūrė: „Tuo atžvilgiu tai gali užtrukti dar ilgiau.“
Vokietija yra atmetusi JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) priekaištus NATO narėms, kad jos neprisijungė prie atakų prieš Iraną, tvirtindama, kad tai nėra jų karas.
F. Merzas penktadienį sakė manąs, kad D. Trumpas sutiko su šia pozicija.
Jis taip pat sakė, kad Vokietija būtų pasirengusi padėti užtikrinti karinę apsaugą Hormūzo sąsiauryje – svarbiame naftos ir dujų gabenimo kelyje, kuris šiuo metu yra beveik visiškai užblokuotas, – jei būtų paskelbtos paliaubos.
„Tam reikalingas tarptautinis mandatas, tam reikalingas Vokietijos parlamento pritarimas, o prieš tai – vyriausybės sprendimas. Ir mes esame toli nuo to“, – pažymėjo Vokietijos kancleris.
