Pirmasis oficialus F. Merzo vizitas Kinijoje vyksta Berlynui ir Pekinui siekiant plėtoti dešimtmečius trunkančius ekonominius ryšius, kad atlaikytų pasaulinį nestabilumą, kurį sukėlė JAV prezidento Donaldo Trumpo (Donaldo Trampo) muitų antpuolis ir nepastovi užsienio politika.
Kinija, antra pagal dydį pasaulio ekonomika, pernai aplenkė Jungtines Valstijas ir tapo didžiausia Vokietijos prekybos partnere. Tuo pat metu Berlynas komunistų partijos valdomą rytų valstybę laiko sistemine Vakarų varžove.
Vokietijos lyderį Kinijoje lydi didelė verslo lyderių delegacija, įskaitant automobilių gigantų „Volkswagen“, BMW ir „Mercedes“ vadovus.
F. Merzas ketvirtadienio rytą apsilankė „Mercedes“ gamykloje Pekine, kur jam buvo parodyta autonominių transporto priemonių demonstracija.
Po to jis nuvyko į Hangdžou, kur ketina aplankyti Vokietijos „Siemens Energy“ ir Kinijos humanoidinių robotų gamintojos „Unitree“ objektus.
Šiame rytiniame mieste įsikūrusios kelios kitos didelės Kinijos technologijų įmonės, tokios kaip dirbtinio intelekto vienaragis „DeepSeek“ ir elektroninės komercijos milžinė „Alibaba“.
Europos verslo lyderiai, kurie apskritai skundžiasi, kad Kinija užplūsta Europos Sąjungos (ES) rinką pigiomis prekėmis, paragino F. Merzą išlaikyti didžiulį prekybos disbalansą savo darbotvarkės pagrindiniu objektu.
Vokietijos prekybos deficitas su Kinija praėjusiais metais pasiekė rekordinį 89 mlrd. eurų lygį.
„Naujus lygius“
Po derybų su Xi Jinpingu ir aukščiausio rango Kinijos lyderiais sostinėje trečiadienį, F. Merzas pareiškė, kad Kinija sutiko įsigyti iki 120 „Airbus“ orlaivių, pridurdamas, kad tai „parodo, kokios vertingos gali būti tokios kelionės“.
Kiti kontraktai vis dar rengiami, pridūrė F. Merzas.
Abu lyderiai pabrėžė savo įsipareigojimą plėtoti glaudesnius strateginius santykius, o Xi Jinpingas pasakė F. Merzui, kad yra pasirengęs pakelti santykius į naujus lygius.
F. Merzas teigė, kad jis taip pat palietė jautrią Taivano – savivaldės salos, kurią Kinija laiko savo teritorija ir kurios atžvilgiu neatmetė jėgos panaudojimo aneksijai – temą.
Bet koks susivienijimas turi būti įvykdytas taikiai, sakė F. Merzas.
Jis su Xi Jinpingu taip pat aptarė Ukrainos karą. Pasak Kinijos valstybinės naujienų agentūros „Xinhua“, Kinijos lyderis teigė, kad diplomatija yra „klausimo raktas“.
F. Merzas seka Britanijos premjerą Keirą Starmerį (Kirą Starmerį), Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną) ir Kanados ministrą pirmininką Marką Carney (Marką Karnį), kurie atsitraukia nuo nepastovios D. Trumpo politikos ir siekia geresnių santykių su Kinija.
JAV prezidentas taip pat turėtų apsilankyti Kinijoje nuo kovo 31 dienos.
