– Kaip įsivaizduojate „laisvą Rusiją“? Be abejo, be V.Putino. Tačiau ar, atsižvelgiant į tai, kas per pastaruosius du dešimtmečius nutiko Rusijos politinei sistemai, manote, kad yra čia galimybė atsirasti demokratinei politikai?
– Visada yra tokia galimybė. Visada yra galimybė rinktis. Nėra jokios garantijos, kad po V.Putino Rusija taps demokratine valstybe. Bet kol V.Putinas bus valdžioje, Rusija pasmerkta tęsti agresyvią fašistinę politiką. Todėl Ukrainos pergalė yra būtina bet kokių pokyčių Rusijoje sąlyga. Mes sakome, kad Ukrainos vėliava Sevastopolyje bus ta akimirka, kai prasidės Rusijos išsivadavimas iš V.Putino fašizmo.
Manau, kad V.Putino režimo žlugimas neišvengiamas, nes kiekvienai diktatūrai reikia mitologijos, o Krymas yra V.Putino mitologijos ramstis. Kai jis grįš į Ukrainos sudėtį, V.Putinas nebeturės teisėto pagrindo likti valdžioje. Dėl to daugelio rusų sąmonėje įvyks dramatiškų pokyčių, kai jie supras, kad karas pralaimėtas ir imperijos dienos baigėsi. Tačiau kas bus toliau, yra didelis klausimas.
Prieš kelis mėnesius kartu su Michailu Chodorkovskiu žurnale „Foreign Affairs“ paskelbėme straipsnį, kuriame kalbėjome apie ateities scenarijus, kaip Rusija iš imperialistinės valstybės galėtų virsti nacionaline valstybe. Daug kas mus kritikuoja dėl naivumo, nes manome, kad Rusija gali išsivaduoti iš dabartinės padėties, kuri yra siaubinga, iš visuomenės, kuri apskritai nesimpatizuoja demokratijai, ir kitų iššūkių, turinčių gilias šaknis Rusijos istorijoje. Nors ir žinome apie šias kliūtis, bet tai nereiškia, kad neturėtume pabandyti. „Galimybė“ reiškia, kad darome viską, ką galime, kad tai įvyktų.
