„Yra buriama mediatorių grupė iš užsienio reikalų ministrų, tai tikrai būtų ne viena valstybė, grupė būtų platesnė. Manau, kad labai svarbu, jog signalas Sakartvelui būtų ne tik Baltijos šalių, ne tik Lietuvos, kad tai būtų europinis signalas.
Nes kalbame apie tolimesnę Sakartvelo europinę ir transatlantinę integraciją“, – spaudos konferencijoje sakė G.Landsbergis.
Pasak ministro, praktinis tikslas – pasiekti susitarimą tarp opozicijos ir vyriausybės, deeskaluoti konfliktą, pasiekti, kad abi pusės susėstų prie derybų stalo.
„Pageidautina, kad tas susėdimas prie stalo baigtųsi pasirašytu dokumentu. Šiuo metu mėginame išsiaiškinti, ar tai pavyktų pasiekti. Jei tai pavyktų pasiekti, tuomet vizitas turėtų prasmę“, – teigė jis.
Sakartvele politinė krizė prasidėjo po spalio parlamento rinkimų, kuriuos opozicija laiko suklastotais.
Įtampa itin išaugo praeitą savaitę areštavus didžiausios opozicijos partijos – Vieningojo nacionalinio judėjimo (VNJ) – lyderį Nikanorą Meliją.
Tuomet į Sakartvelą išvyko Seimo užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkas Žygimantas Pavilionis.
Pasak vietos žiniasklaidos, su opozicijos atstovais surengtoje spaudos konferencijoje Ž.Pavilionis tikino, kad N.Melijos suėmimas sulauktų tarptautinio atsako ir galimai sankcijų.
Tuomet Sakartvelo premjeras Iraklis Garibašvilis pareiškė, kad „įžeidžianti“ Ž.Paviliono retorika yra nepriimtina. Pats komiteto pirmininkas tikina, kad Sakartvele tokios įtampos tarp valdančiųjų ir opozicijoje esančių partijų nebuvo pastaruosius 10–15metų.
Opozicinė Lietuvos socialdemokratų partija paragino Ž.Pavilionį pasitraukti iš URK pirmininko pareigų.
Pasak socialdemokratų, krizės krečiamame Sakartvele tarpininkauti siųstas konservatorius Ž.Pavilionis, „užuot vykdęs valstybės užsienio politiką, elgėsi neprofesionaliai, pakenkė Lietuvos ir Sakartvelo santykiams, padarė reputacinę žalą Lietuvai“.
Ž.Pavilionis sako suprantantis socialdemokratų norą ginti jiems giminingą Sakartvelo valdančiųjų partiją, tačiau pažymi, kad pastabų Tbilisiui dėl situacijos šalyje išsakė ir kitų Vakarų valstybių atstovai.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen sakė neįžvelgianti Ž.Pavilionio veiksmuose nieko bloga.
Neišduos S.Cichanouskajos
Baltarusijos generalinei prokuratūrai kreipusis į Lietuvą su prašymu išduoti šiuo metu šalyje esančią opozicijos lyderę Sviatlaną Cichanouskają, G.Landsbergis tikino, kad prašymas nebus patenkintas.
„Mano atsakymas Baltarusijai yra labai paprastas: greičiau pragaras užšals, negu Lietuva svarstys šį Lukašenkos ir jo parankinių prašymą.
Lietuva yra priėmusi ne vieną demokratą, bėgantį nuo režimo persekiojimo, ir tą ketina daryti ir ateityje. Lietuva buvo, yra ir bus prieglobstis už žodžio laisvę, už sąžinės laisvę, už laisvę apskritai kovojantiems pasaulio piliečiams“, – spaudos konferencijoje kalbėjo ministras.
Baltarusijoje masiniai protestai kilo rugpjūčio 9-ąją paskelbus, kad prezidentu didele balsų persvara vėl perrinktas autokratas Aliaksandras Lukašenka.
S.Cichanouskaja pasiskelbė rinkimų nugalėtoja ir netrukus buvo priversta palikti šalį.
