Dabar populiaru
Publikuota: 2019 rugpjūčio 20d. 06:00

G.Nausėdą priimanti Estija švenčia nepriklausomybę politinės krizės akivaizdoje

Gitanas Nausėda 15min tema
Juliaus Kalinsko / 15min nuotr. / Gitanas Nausėda

Jei viskas būtų tvarkoje, Estija, į kurią su valstybiniu vizitu antradienį atvyksta Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda, šiai draugiškai viešnagei gal ir skirtų daugiau dėmesio. Tačiau šalyje kaip tik įsibėgėjo politinė krizė, kurios epicentre, žinoma, atsidūrė į valdančiąją koaliciją įeinančių kraštutinių dešiniųjų elgesys.

Estijos prezidentė Kersti Kaljulaid pagal konstituciją turi mažiau galių nei G.Nausėda Lietuvoje. Tad iš esmės gali tik pasipuošti žodžio laisvę ginančiais marškinėliais ir atsikirsti, kai ją puola Estijos konservatyvios liaudies partijos (EKRE) atstovai.

Dėl skandalų, kurie, beje, kyla vienas po kito, K.Kaljulaid gali tik padūsauti. Na, galbūt pasikviesti ką nors į prezidentūrą rimtam pokalbiui, bet ir po jo – tik atsidusti.

Naujausia drama – EKRE lyderių, tėvo Marto Helme ir jo sūnaus Martino provokacija, po kurios šalies premjeras Juris Ratas kritikų vadinamas bestuburiu.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kersti Kaljulaid pasipuošė džemperiu su užrašu „Žodis yra laisvas“
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Kersti Kaljulaid pasipuošė džemperiu su užrašu „Žodis yra laisvas“

Tėvo ir sūnaus tandemas

Esą J.Ratas taip nori būti valdžioje, kad susitaiko su net įžūliausiu EKRE vadovybės elgesiu. Šįkart vyriausybės vadovas, regis, atleido finansų ministrui Martinui Helme už tai, kad jis, nepranešęs premjerui, pabandė atleisti Estijos policijos vadovą Elmarą Vaherą.

Įsivaizduokite: esi finansų ministras, bet pabandai imtis pertvarkų ne savo, o Vidaus reikalų ministerijoje.

Negana to, policijos vadui nuneši jau paruoštą atsistatydinimo pareiškimą ir dar vieną dokumentą su suklastotu ministerijos generalinio sekretoriaus parašu.

Įsivaizduokite: esi finansų ministras, bet pabandai imtis pertvarkų ne savo, o Vidaus reikalų ministerijoje.

Trumpiau tariant, tokie M.Helme veiksmai buvo neteisėti, ir E.Vaherą išgelbėjo tik tai, kad jis puikiai išmano procedūrines subtilybes, tad EKRE manevras nepavyko.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Martinas Helme prisiekia ministru
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Martinas Helme prisiekia ministru

Opozicija, visų pirma – populiariausia šalyje Reformų partija, iškart paragino J.Ratą atleisti abu ministrus, ir tėvą, ir sūnų.

Viešą kreipimąsi išplatino ir septyni buvę Estijos vidaus reikalų ministrai, prabilę apie EKRE naudojamus nacistinei Vokietijai ar SSRS įprastus metodus.

Tačiau J.Ratas, nors ir kone kas savaitę vis nauju pasisakymu atsiribojantis nuo EKRE retorikos ar sprendimų, didelės problemos nemato – vyriausybė ir koalicija, kurią sudaro EKRE, Centro partija ir konservatyvi partija „Isamaa“ („Tėvynė“), daugumoje neturinti beveik jokios įtakos, toliau dirba.

K.Kaljulaid situacijos kelias dienas nekomentavo, bet pirmadienio vakarą susitiko su J.Ratu, kad išklausytų premjero poziciją, o jos atstovas žiniasklaidai pareiškė, jog prezidentė tiki policijos vadu E.Vahero.

AFP/„Scanpix“ nuotr./Juris Ratas
AFP/„Scanpix“ nuotr./Juris Ratas

O Estijos įvaizdis ir reputacija tarptautinėje erdvėje toliau svyruoja. Progresyvios sėkmės istorijos pamatus trupina vien faktas, kad į valdžią pateko kraštutinių dešiniųjų, norinčių uždrausti abortus ir svajojančių apie „baltą Europą“, partija.

Apsikeis kovos už laisvę simboliais

Žinoma, tai ne G.Nausėdos reikalas. Kažin ar jis komentuos Estijos vidaus politikos reikalus, nors jo padėtis Vilniuje geresnė, nes K.Kaljulaid su valdančiaisiais sutaria kur kas prasčiau nei G.Nausėda – bent jau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos lyderio Ramūno Karbauskio teigimu.

G.Nausėdą Taline priims ir prezidentė K.Kaljulaid, ir premjeras J.Ratas, ir parlamento pirmininkas Hennas Põlluaasas.

Lietuvos prezidentas į Estiją atvyksta dalyvauti nepriklausomybės dienos minėjimo renginiuose ir, žinoma, tiesiog susipažinti su šios šalies politine vadovybe.

G.Nausėdą Taline priims ir prezidentė K.Kaljulaid, ir premjeras J.Ratas, ir parlamento pirmininkas, beje, EKRE atstovas Hennas Põlluaasas.

Lietuvos prezidentas į Estiją vyksta su darbiniu vizitu, tad pirmoji ponia Diana Nausėdienė šįkart lieka namuose. G.Nausėdai tai ketvirtoji prezidentinė išvyka – jis jau viešėjo Lenkijoje, Latvijoje ir Vokietijoje.

Antradienį, kuris Estijoje yra nedarbo diena, G.Nausėda ne tik bendraus su Estijos politikais, bet ir apsilankys prie Talino televizijos bokšto, kuris, visai kaip Lietuvoje, 1991 metais tapo kovos už laisvę simboliu.

Vėliau G.Nausėda vyks prie Komunizmo aukų memorialo, Estijoje iškilusio praėjusiais metais, šaliai švenčiant valstybingumo 100-metį.

Estonian World nuotr./Komunizmo aukų memorialas Estijoje
Estonian World nuotr./Komunizmo aukų memorialas Estijoje

Prezidentas dar susitiks su Estijos lietuvių bendruomene, o vakare dalyvaus tradiciniame Estijos nepriklausomybės dienos atkūrimo proga rengiamame priėmime Prezidentūros rožių sode, kur turėtų pasakyti kalbą.

G.Nausėda ir K.Kaljulaid apsikeis simbolinėmis relikvijomis. Estijos prezidentė svečiui įteiks akmenėlį iš barikadų, kurios buvo iškilusios 1991 metais ginant Tompėjos kalvą Taline, o G.Nausėda atsilygins panašiu simboliu iš Vilniaus.

Opus Astravo klausimas

Aišku, čia tik ceremonijos. Apie ką G.Nausėda kalbėsis su K.Kaljulaid ir kitais?

Be abejo, laukia krūva tradicinių temų – ES reikalai, tarkime, derybos dėl daugiametės finansinės perspektyvos, naujosios Europos Komisijos ir komisarų aptarimas. Taip pat – artėjantis NATO viršūnių susitikimas Londone, gynybos planai.

Kaip 15min teigė prezidento atstovai, bus kalbamasi ir apie trišalius bei regioninius energetikos bei infrastruktūrinius projektus, pavyzdžiui „Via Baltica“ ir „Rail Baltica“, o G.Nausėda pakartos jau per vizitą Latvijoje išsakytą siūlymą atnaujinti reguliarius trišalius Baltijos šalių prezidentų susitikimus.

Parengtas traukinių grafikas „Rail Baltica“ linijoje
Parengtas traukinių grafikas „Rail Baltica“ linijoje

Įdomus Estijos pozicijos dėl elektros iš Astravo atominės elektrinės klausimas. Lietuva, kaip ir Lenkija, teigia nepirksianti elektros energijos iš Baltarusijos, bet Latvijos vyriausybė praėjusią savaitę paskelbė, kad perkels elektros prekybą ties Latvijos siena.

Lietuvos Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis pirmadienį dar pridūrė, kad Latvijos premjeras jį asmeniškai patikino, kad Ryga tikrai nepirks elektros iš Astravo jėgainės.

Tačiau Prezidentūroje pripažįstama, kad Latvijos pozicija dviprasmiška. O Estijos? Šioje šalyje esą yra dvi grupės, palaikančios skirtingas nuomones dėl elektros importo, o koks nusiteikimas estų vyriausybėje – neaišku.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Astravo atominė elektrinė

Esą valstybės valdoma energetikos grupė „Eesti Energia“ palaiko Lietuvos poziciją, o elektros energijos perdavimo tinklų operatorė „Elering“, atvirkščiai, importo ribojimui nepritaria, nes įžvelgia tiekimo pertrūkių grėsmę – galimus nepatogumus vartotojams.

Galiausiai, kaip žinoma, šių metų pavasarį K.Kaljulaid buvo nuvykusi į Maskvą, kur susitiko ir išties netrumpai bendravo su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tuo metu G.Nausėda praėjusią savaitę pareiškė, kad kalbėtis su V.Putinu „neturi moralinės teisės“.

15min šaltinių teigimu, G.Nausėda tikrai pasidomės, apie ką su Rusijos lyderiu kalbėjosi K.Kaljulaid, o Vilniuje iki šiol juntamas tam tikras nepasitenkinimas dėl to, kad Talinas, prieš apsispręsdamas dėl K.Kaljulaid susitikimo su V.Putinu, nepasitarė su partneriais.

G.Nausėda praėjusią savaitę pareiškė, kad kalbėtis su V.Putinu „neturi moralinės teisės“.

„Kita vertus, reikia suprasti ir estus, nes jie tuo metu siekė, kad Estija būtų išrinkta Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nenuolatine nare, ir norėjo kontakto su viena nuolatinių šios organizacijos narių“, – 15min tvirtino viena Lietuvos diplomatė.

Kūrybingi, lankstus, verslūs

G.Nausėda vėliau šiais metais dar vyks į Varšuvą, mažiausiai triskart – į Briuselį, Jungtinių Tautų Generalinę Asamblėją Niujorke, Tokiją, Londoną. Talinas greičiausiai nėra svarbiausia stotelė šiame svarbiame maršrute.

AFP/„Scanpix“ nuotr./G.Nausėda ir A.Merkel
AFP/„Scanpix“ nuotr./G.Nausėda ir A.Merkel

Vis dėlto ir Lietuva Estijai nėra labai įdomi, kalbėdamas su 15min pripažino jau 13 metų Taline gyvenantis Estijos lietuvių bendruomenės valdybos pirmininkas, tarptautinės rinkodaros specialistas Vaidas Matulaitis. Ir pridūrė: „Pasistengti reikia ir lietuviams.“

V.Matulaičio manymu, Lietuvos valstybė galėtų paskatinti mūsų įvaizdžio Estijoje stiprinimą, o Prezidentūra turėtų būti svarbi tokių iniciatyvų dalis.

„Prezidento vaidmuo galėtų būti didesnis. Lietuvos žiniasklaidoje visada girdime: Estija tą, Estija aną. Bet Estijoje Lietuva beveik neminima.

Mes – beveik tiesioginiai kaimynai, bet Lietuvos paminėjimų Estijos žiniasklaidoje yra dvidešimt kartų mažiau nei Estijos – Lietuvos žiniasklaidoje. Tam tikra prasme mes esame ignoruojami“, – 15min teigė V.Matulaitis, siūlantis ir aktyviau vilioti turistus.

Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vaidas Matulaitis
Valdo Kopūsto / 15min nuotr./Vaidas Matulaitis

Aišku, Lietuva ir lietuviai estams tiesiog nelabai įdomūs: „Dažnas estas sako, kad Lietuva yra tiesiog šalis už Latvijos. Keliaujantys žmonės dažnai Lietuvoje net nėra buvę. Estai nusisukę nuo Rytų ir Pietų, o atsisukę – į Šiaurę ir Vakarus.“

„Taip, Estijos rinka maža, turime milijoną žmonių, bet ši šalis yra tramplinas iš Suomijos ir į ją. Tai irgi reikia įvertinti“, – pabrėžė V.Matulaitis.

„Tarkime, kiekvienas estas, paklaustas, kas yra Estija, iškart atsakys: E-stonia, internetinis balsavimas, e-rezidencija. Visiems aišku, ką sakyti. O lietuviai improvizuoja – vieni kalba apie istoriją, kiti – apie ką nors kita.

Ir tada skundžiasi. Iš esto skundų neišgirsi, jam Estija – geriausia šalis pasaulyje“, – pridūrė Estijos lietuvių bendruomenės vadovas.

V.Matulaitis: „Estai labai vertina du dalykus: mūsų istoriją ir lietuvių verslumą. Mes jiems esame verslūs, adaptyvūs, truputį neaiškūs, truputį romantizuojami. Verslūs, šiuo atveju, nereiškia tokių, kurie geba prasisukti. Taip labiau kalbama apie latvius.“

Ką estai galvoja apie lietuvius? Pasak V.Matulaičio, jokių juokelių apie mus estai neturi, o stereotipai priklauso nuo žmogaus.

„Jei žmogus keliaujantis ir matęs pasaulio, jis apskritai žiūri į asmenį, o ne į tautybę. Bet apskritai, vėlgi, reiktų žvelgti į žiniasklaidą: joje lietuviai dažnai minimi kriminaliniame kontekste – tai gaują sulaiko, tai telefoninius sukčius suseka. Tie dalykai nusėda pasąmonėje.

Vis dėlto estai labai vertina du dalykus: mūsų istoriją ir lietuvių verslumą. Mes jiems esame verslūs, adaptyvūs, truputį neaiškūs, truputį romantizuojami. Verslūs, šiuo atveju, nereiškia tokių, kurie geba prasisukti. Taip labiau kalbama apie latvius.

Lietuviai estams labiau kūrybingi. Estas labai viską iš anksto planuoja, o juk mes spontaniški. Bet jei esto plane kažkas nusimuša, jis turi viską planuoti iš naujo.

Gi lietuviai kūrybingo proto ir lankstesni. Pavyzdžiui, estai mūsų rinkodaros profesionalus laiko geresniais“, – pasakojo V.Matulaitis.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Praktiški patarimai

Skanumėlis
Gerumu dalintis gera

Video

01:09
02:13
02:24

Dabar tu gali

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min