„Šaltinis galėjo būti atmosferoje sudegęs palydovas arba jo dalis. Palydove galėjo būti izotopo rutenio-106 šaltinis“, – teigiama komisijos ataskaitoje.
Branduolinės saugos ekspertas Rafaelis Arutiunianas sakė, kad rutenis galėjo būti naudojamas kaip palydovo energijos šaltinis. Jo nuomone, prielaida, kad ši medžiaga pasklido iš sudegusio palydovo, gerai paaiškina jos pasklidimą didelėje Europos dalyje.
R.Arutiunianas, Rusijos mokslų akademijos Atominės energetikos saugios plėtros instituto (IBRAE) direktoriaus pavaduotojas, sakė, kad platesnė komisija tęs tyrimą.
Rusijos meteorologijos tarnyba praeitą mėnesį patvirtino, kad rugsėjo pabaigoje keliuose šalies regionuose, netoli Uralo pietuose esančios Čeliabinsko srities Argajašo kaime įsikūrusios stoties, buvo užfiksuota „itin aukšta“ izotopo rutenio-106 koncentracija. Čia nustatyta izotopo rutenio-106 koncentracija 986 kartus viršijo įprastą radiacinės taršos lygį.
Tačiau R.Arutiunianas ir kiti ekspertai pabrėžė, kad radioaktyvioji tarša buvo tūkstančius kartų mažesnė už leistinąją.
Liūdnai pagarsėjusi branduolinė įmonė „Majak“ yra tame pačiame rajone.
Aplinkosaugos aktyvistų grupė „Greenpeace“ kėlė prielaidą, kad rutenis galėjo pasklisti būtent iš „Majak“, bet komisija tvirtina, kad atlikus nuodugnų patikrinimą įmonėje nerasta jokių saugos pažeidimų.
„Rosatom“ saugos inspekcijos pareigūnas Viačeslavas Usolcevas sakė, kad įmonėje veikianti moderni stebėsenos sistema neabejotinai būtų užfiksavusi bet kokį radiacijos nuotėkį.
Čeliabinsko srityje esančiame „Majak“ 1957 metų rugsėjo 29-ąją įvyko viena didžiausių pasaulyje branduolinių avarijų. Tąsyk sprogus atliekų rezervuarui buvo užteršta 23 tūkst. kv. km teritorija. Iš aplinkinių rajonų teko evakuoti 10 tūkst. gyventojų.
