V.Zelenskis žengė dar toliau, perkeldamas šias idėjas į praktinius pavyzdžius čia ir dabar bei konkrečiai Europai, skaudžiai nurodydamas, kada žemynas nesugebėjo ar nenorėjo tinkamai reaguoti į kai kuriuos svarbius įvykius, dažnai paskęsdamas procesuose ar ieškodamas pagalbos iš kitur, ypač iš JAV: ar tai būtų Iranas, Baltarusija, Ukraina, ar Rusija.
Pastarųjų savaičių kontekste V.Zelenskio perspėjimas dėl aklo Europos tikėjimo, kad JAV visada ateis į pagalbą, yra ypač aktualus, sako „The Guardian“.
Atkreipė dėmesį į Lietuvą
„Jei Putinas nuspręs užimti Lietuvą ar smogti Lenkijai, kas atsakys? NATO egzistuoja dėl tikėjimo, kad Jungtinės Valstijos imsis veiksmų, kad jos neliks nuošalyje ir padės. Bet kas bus, jei ji to nepadarys?“ – klausė V.Zelenskis.
Be to, jis taip pat griežtai, bet atsargiai atkreipė dėmesį į ES nesugebėjimą veikti pakankamai greitai, kad galėtų ne tik vykdyti, bet ir formuoti pasaulio darbotvarkę ir reaguoti į tai, kas bus toliau.
„Galima suprasti jo nusivylimą, kai jis paklausė, kodėl JAV gali greitai imtis veiksmų prieš Venesuelą ir konfiskuoti tanklaivius tarptautiniuose vandenyse, o Europa to paties nedaro su Rusijos šešėliniu laivynu, plaukiojančiu „prie pat Europos krantų“ ir finansuojančiu Maskvos karą prieš Kyjivą bei „liguistą“ Putino darbotvarkę“, – pastebi komentaro autorius.
Pasak jo, V.Zelenskis teisingai pabrėžė, kad „negalima kurti naujos pasaulio tvarkos vien iš žodžių“, matyt, nusivylęs nesibaigiančiais pareiškimais, kuriais išreiškiamas „susirūpinimas“ ar solidarumas, bet retai kada iš tikrųjų pajudinama situacija.
„Neturėtume nusižeminti iki antraeilių vaidmenų, ne tada, kai turime galimybę kartu tapti didžiąja galybe“, – sakė jis.
„Daugelis šių eilučių neabejotinai įsimins daugeliui vadovų, kurie šį vakarą susitiks Briuselyje į paskutinį iš eilės ES aukščiausiojo lygio susitikimą. Arba, kaip teigė Zelenskis, bent jau turėtų“, – apibendrino „The Guardian“.
