Rezoliucijoje, kurią TATENA valdybai pateikė penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės ir Vokietija, nurodoma, kad „Iranui ir Agentūrai būtina intensyvinti tarpusavio dialogą“.
Teheranas, teigiantis, kad jo branduolinė programa yra visiškai taiki, taip pat raginamas „visiškai ir neatidėliojant vykdyti savo įsipareigojimus pagal atitinkamas JT Saugumo Tarybos rezoliucijas“.
Šiame dokumente reiškiamas „tolesnis palaikymas diplomatiniam sprendiniui, o Iranas raginamas rimtai ir be išankstinių sąlygų įsijungti į derybas, turinčias atkurti tarptautinį pasitikėjimą“.
Tačiau atsižvelgiant į Kinijos ir Rusijos abejones, rezoliucijoje nenustatyta, iki kokios datos Iranas turi atsakyti, tik TATENA vadovo Yukiyos Amano prašoma ateinantį kovą informuoti Agentūros valdybą, kaip Teheranas „vykdo šią rezoliuciją“.
Y.Amano ketvirtadienį sakė, kad jis lapkričio 2 dieną išsiuntė laišką Iranui, siūlydamas surengti „aukšto lygio“ vizitą Teherane. „Visų rūpimų klausimų išaiškinimas atitinka Irano ir kitų šalių interesus“, – pažymėjo jis.
TATENA vadovas sakė žurnalistams: „Informaciją, kurią gavome per pastaruosius trejus metus, mums pateikė aiškesnį vaizdą apie Irano branduolinę programą. Dabar turime daugiau šios dėlionės gabalėlių... Aišku, kad Iranas turi į ką atsakyti.“
Praeitą savaitę TATENA iki šiol labiausiai priartėjo prie tiesioginių kaltinimų, jog Iranas siekia pasigaminti atominių ginklų, paskelbdama ataskaitą, kurią šiitiška respublika iškart pasmerkė kaip „nepagrįstą“.
Tarp pateiktų įrodymų buvo nuotrauka, kurioje iš palydovo puikiai matomas autobuso dydžio plieninis konteineris, esą naudotas sprogmenų bandymams, taip pat ginklų konstrukcijos projektai, įskaitant vieną, kuriame nagrinėjama, kaip apginkluoti branduoline kovine galvute balistinę raketą „Shahab 3“, galinčią pasiekti Izraelį.
Irano užsienio reikalų ministras Ali Akbaras Salehi trečiadienį sakė, kad Teheranas išsiųs „analitinį laišką su logiškais ir racionaliais atsakymais“ į TATENA iškeltus klausimus.
Kita vertus, TATENA ataskaita atskleidė didelius pozicijų skirtumus Irano problemą nagrinėjančiame bloke „P5 plius 1“, kurį sudaro penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės (JAV, Kinija, Rusija, Didžioji Britanija ir Prancūzija) bei Vokietija.
Vašingtonas, Paryžius ir Londonas pasinaudojo TATENA ataskaita, didindami spaudimą Iranui, kuriam Saugumo Taryba jau keturis kartus skelbė sankcijas, o JAV ir Europos Sąjunga (ES) – atskirus suvaržymus.
Tačiau Pekinas, kuris yra labai priklausomas nuo Irano naftos importo, ir Maskva, palaikanti su šiitiška respublika glaudžius prekybos ryšius bei pastačiusi vienintelę Irano atominę jėgainę, laikosi atsargesnės pozicijos.
Izraelio ambasadorius ketvirtadienį sakė esantis nusivylęs dėl naujosios rezoliucijos projekto, nes buvo tikimasi griežtesnio atsako ir galbūt netgi penktojo sankcijų paketo.
„Ji galėtų būti griežtesnė“, – Izraelio pasiuntinys Ehudas Azoulay sakė naujienų agentūrai AFP per susitikimą TATENA būstinėje Vienoje.
Tačiau Vakarų šalių diplomatai pažymėjo, kad su šio dokumento tekstu sutiko visos galingosios valstybės, tokiu būdu išvengdamos potencialiai žalingo susipriešinimo JT Saugumo Taryboje, kurioje šiemet nuomonės jau buvo išsiskyrusios dėl padėties Libijoje ir Sirijoje.
Carnegie fondo už tarptautinę taiką atstovas Markas Hibbsas sakė, kad šioje rezoliucijoje „toli nueita, siekiant patenkinti Kinijos ir Rusijos – taip pat Irano – interesus, sprendžiant opius klausimus diplomatija“.
„Šiuo metu Vakarų šalių grupė įsitikinusi, kad P-5 vieningas palaikymas silpnesnei rezoliucijai dėl Irano yra svarbesnis negu rizika, kad griežtesnis tekstas nebus priimtinas kinams ir rusams“, – pabrėžė jis.
