15min be reklamos
2022 01 03, 17:53

Galingosios šalys pažadėjo neleisti platinti branduolinių ginklų

Penkios branduolinės galybės pirmadienį pažadėjo neleisti platinti atominių ginklų ir vengti branduolinio konflikto, paskelbusios retą bendrą pareiškimą prieš vėliau šiais metais planuojamą svarbios branduolinės sutarties persvarstymą.
Branduolinė torpeda „Mark 45“
Branduolinė torpeda „Mark 45“ / „Wikipedia“ nuotr.

„Tvirtai tikime, kad tokių ginklų tolesnio platinimo turi būti išvengta, – paskelbė Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos nuolatinės narės Kinija, Prancūzija, Rusija, Jungtinė Karalystė ir Jungtinės Valstijos. – Branduolinės karas negali būti laimėtas, ir jis niekada neturi įvykti.“

Po beveik dvejus metus trukusių atidėliojimų dėl COVID-19 delegatai iš viso pasaulio antradienį turėjo susirinkti JT būstinėje Niujorke, kad įvertintų, kaip laikomasi 1970 metų Branduolinio ginklo neplatinimo sutarties (Non-Proliferation Treaty, NPT) – pagrindinio branduolinės ginkluotės kontrolės elemento. Tačiau praeitą savaitę buvo nutarta, konferencija dėl COVID-19 pandemijos bus dar kartą atidėta iki rugpjūčio 1 dienos.

Atidėjusios į šalį nesutarimus, kurstančius didelę įtampą tarp Kinijos, Rusijos iš vienos pusės ir Vakarų šalių – iš kitos, penkios pasaulio galybės pareiškė laikančios „karo tarp branduolinių ginklų turinčių šalių vengimą ir strateginės rizikos mažinimą savo pirmaeilėmis pareigomis“.

„Kadangi branduolinių [ginklų] panaudojimas sukeltų toli siekiančių pasekmių, taip pat patvirtiname, kad branduoliniai ginklai, kol jie tebeegzistuoja, turėtų tarnauti gynybos tikslams, atgrasyti agresiją ir neleisti kilti karui“, – sakoma Baltųjų rūmų išleistame pranešimo tekste anglų kalba.

„Kiekviena iš mūsų ketiname išlaikyti ir dar labiau sustiprinti mūsų nacionalines priemones, kad užkirstume kelią neteisėtam arba netyčiniam branduolinių ginklų panaudojimui“, – pridūrė galingosios šalys.

Pareiškimas buvo paskelbtas tokiu metu, kai įtampa tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų yra pasiekusi vieną aukščiausių lygių nuo Šaltojo karo laikų, Maskvai sutelkus stiprias pajėgas prie sienos su Ukraina.

Šis Rusijos žingsnis sukėlė nuogąstavimų, kad Kremlius planuoja surengti naują puolimą prieš savo provakarietišką kaimynę.

Tuo metu prezidento Xi Jinpingo iškilimas Kinijoje taip pat sukėlė nuogąstavimų, kad įtampa tarp Pekino ir Vašingtono gali vesti prie konflikto, pavyzdžiui, dėl Taivano salos.

Pekinas laiko Taivaną dalimi savo teritorijos ir yra pažadėjęs kada nors jį susigrąžinti, prireikus – jėga.

Rusija ir Kinija sveikina pareiškimą

Rusija ir Kinija pasveikino branduolinių galybių pareiškimą ir išreiškė viltį, jog jis padės sumažinti įtampą pasaulyje.

„Tikimės, kad esant dabartinėms sudėtingoms tarptautinio saugumo sąlygoms tokio politinio pareiškimo patvirtinimas padės sumažinti tarptautinės įtampos lygį“, – sakoma Rusijos užsienio reikalų ministerijos pranešime.

Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas naujienų agentūrai „RIA Novosti“ sakė, kad Maskva tebesilaiko nuomonės, jog „būtina“ surengti pasaulio branduolinių galybių viršūnių susitikimą.

Kinija savo ruožtu pareiškė, kad pareiškimas padės „padidinti tarpusavio pasitikėjimą“ ir sumažins branduolinio konflikto pavojų.

Valstybinė naujienų agentūra citavo užsienio reikalų viceministrą Ma Zhaoxu, sakiusį, kad bendras pareiškimas „padės padidinti tarpusavio pasitikėjimą ir pakeisti varžymąsi tarp didžiųjų galybių koordinavimu ir bendradarbiavimu“.

Pirmadienio pareiškimą Ma Zhaoxu apibūdino kaip „teigiamą ir svarų“, taip pat teigė, kad jis gali padėti kurti „subalansuotus ryšius tarp didžiųjų galybių“.

Pareiškimas „įkūnija penkių šalių politinę valią išvengti branduolinio karo ir reiškia bendrą balsą palaikant pasaulinį strateginį stabilumą bei mažinant branduolinio konflikto riziką“, sakoma „Xinhua“ pranešime.

„Šios penkios valstybės turėtų vertinti bendrą pareiškimą kaip naują pradžios tašką, didinti tarpusavio pasitikėjimą, stiprinti bendradarbiavimą ir atlikti aktyvų vaidmenį kuriant pasaulyje tvarią taiką bei visuotinį saugumą“, – agentūra citavo Ma Zhaoxu.

Galingosios šalys taip pat siekia atgaivinti 2015 metų susitarimą dėl Irano branduolinės programos. Ši sutartis atsidūrė prie žlugimo ribos 2018-aisiais, kai Vašingtoną iš jos išvedė tuometis JAV prezidentas Donaldas Trumpas.

Vašingtonas, niekada neatmetęs karinių veiksmų prieš Iraną galimybės, ne kartą perspėjo, kad laiko atkurti branduolinę sutartį lieka vis mažiau.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min