Vokietijos generolas leitenantas perspėjo, kad Vokietija turi pasirengti „blogiausiam scenarijui“ – galimai karinei konfrontacijai su Rusija, kai šalis nuo pirmųjų valandų atsidurtų karo veiksmų epicentre.
Priešakinė bazė Lietuvoje
Generolas pasakojo, kad pagal šį scenarijų 4800 karių mechanizuotoji pėstininkų brigada pradėtų atakas iš priešakinės bazės Lietuvoje, o po kelių dienų į frontą būtų dislokuota dar 15 tūkst. greitojo reagavimo karių.
Per kelias savaites po to dešimtys tūkstančių sąjungininkų karių atvyktų į Vokietijos šiaurinius uostus ir keliais bei geležinkeliais vyktų į rytus. Manoma, kad rusai tuo metu šiuose maršrutuose rengtų diversijas ir sustiprintų savo kibernetinių pajėgų aktyvumą. Neatmetama galimybė, kad Rusija imtųsi ir tolimojo nuotolio raketų smūgių.
Perpildytos ligoninės
Tikėtina, kad netrukus po to į Vokietijos ligonines kasdien plūstų šimtai aukų, todėl apsukų mastas būtų panašus į tamsiausias koronaviruso pandemijos dienas.
„Jei Afganistane, deja, turėjau didelį, bet suvaldomą sužeistųjų skaičių, tai dabar turiu planą, pagal kurį per dieną sužeistų karių gali būti apie tūkstantį. Kuo ilgiau į tai žiūri, tuo sudėtingiau ir sunkiau tai įsivaizduoti“, – kalbėjo generolas leitenantas G.Funke.
Trijų žvaigždučių generolas G.Funke, kurio žinioje yra 55 tūkst. karių, t.y. didesnės pajėgos nei daugumos Europos šalių kariuomenių, vadovauja naujam plačiam aparatui, apimančiam viską, ko reikia karo veiksmams už fronto linijos palaikyti.
Atitinkamai užduotys apima sužeistųjų evakuaciją ir gydymą, taip pat išteklių pritraukimą iš privataus sektoriaus ir atsargų bei pastiprinimo pristatymą į mūšio lauką.
Pagrindinė G.Funke užduotis bus užtikrinti, kad logistika NATO Europos teritorijoje nenutrūktų, net jei žuvusiųjų skaičius augtų, nuolat trūkinėtų elektros tiekimas, būtų paralyžiuotas traukinių eismas, o Rusijos agentai kiekviena proga keltų chaosą.
„Šiuo metu mane neramina hibridinė, slaptoji pusė: diversijos, slaptos kuopelės, tam tikros tikslinės atakos. Negaliu atmesti tolimojo nuotolio raketų panaudojimo galimybės. Tačiau manau, kad hibridinė grėsmė yra gana didelė“, – kalbėjo jis.
Aukščiausio rango kariškis pažymėjo, kad svarbu paremti Vokietiją kaip logistikos centrą ir kuo ilgiau bei kuo tvariau sukurti tiekimo linijas. Tai turėtų reikšti, kad praradus vieną maršrutą, būtų galimybė pasinaudoti kitu.
Bundesvero jungtinės logistikos ir paramos vadavietės vadovas generolas leitenantas anksčiau Alexanderis Zolfrankas įspėjo apie NATO pažeidžiamumą galimo Rusijos puolimo akivaizdoje.
Buvęs Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas mano, kad kol NATO valstybės narės laikysis išvien ir užtikrins patikimas atgrasymo ir gynybos priemones, Rusija nesiryš pradėti puolimo.
Agresorės Rusijos vadovas ne kartą tikino, kad neketina pulti NATO šalių. Vladimiras Putinas yra aiškinęs, kad Vakarų šalių vadovai teiginiais apie „Rusijos grėsmę“ naudojasi siekdami įbauginti savo gyventojus ir nukreipti dėmesį nuo vidaus problemų. Jo teigimu, tokiems pareiškimams trūksta faktinio pagrindo ir jais pirmiausia esą siekiama sustiprinti antirusišką retoriką.
