Sekite 15min Google
Tai yra reikšmingas rekordas, pasiektas nepaisant didelių iššūkių prieš kitų metų rinkimus.
Šalyje, kuri kadaise buvo politinio nestabilumo sinonimas, pirmoji moteris Italijos vadovo poste, tai pačiai administracijai bus pravadovavusi 1 413 dienų. Tai viena diena ilgiau, nei pavyko velioniui Silvio Berlusconi (Silvijui Berluskoniui) per vieną iš keturių jo kadencijų premjero kėdėje.
„Tai neabejotinai yra pasididžiavimo šaltinis“, – naujienų agentūrai AFP apie šį pasiekimą sakė Marco Osnato (Markas Osnatas), žinomas parlamento narys iš G. Meloni kraštutinių dešiniųjų partijos „Italijos broliai“ (FdI).
Analitikai teigia, kad šis rekordas greičiausiai sustiprins premjerės įvaizdį, Italijai, kurioje per pastaruosius 80 metų pasikeitė kone 70 vyriausybių, rengiantis 2027 metų nacionaliniams rinkimams.
FdI nuolat pirmaujant viešosios nuomonės apklausose, gali atrodyti, kad G. Meloni sėkmingai pakartos savo 2022 metų pergalę.
Tačiau pastarojo meto įvykiai apsunkino kelią į perrinkimą, teigė Lorenzo Pregliasco (Lorensas Preljaskas) iš apklausų instituto „YouTrend“.
Šiais metais G. Meloni pozicijas susilpnino pralaimėjimas referendume dėl teisingumo reformos, parodęs, kad rinkėjai mano, jog „gali atsirasti alternatyvi dauguma“ dabartinei valdančiajai koalicijai, teigė L. Pregliasco.
Sėkmė?
Skausmingas pralaimėjimas taip pat sukėlė klausimų dėl vyriausybės pasiekimų.
Reformos planas sustiprinti premjero įgaliojimus ir padidinti regionų autonomiją buvo vienas iš trijų svarbiausių koalicijos pažadų, kurių vyriausybei iki šiol nepavyko įgyvendinti.
Kritikai sako, kad ir kitose srityse rezultatai toli gražu neatitiko lūkesčių. Jų teigimu, vyriausybė, turinti didelę parlamentinę daugumą, nesugebėjo išspręsti struktūrinių problemų, kurios, daugelio nuomone, stabdo Italijos pažangą.
„Šis stabilumas nebuvo išnaudotas“, – sakė centro kairiosios opozicinės Demokratų partijos frakcijos parlamente vadovė Chiara Braga (Kiara Braga).
„Tai nepadėjo pastebimai pagerinti žmonių gyvenimo lygio ar verslo konkurencingumo“, – teigė ji.
Prognozuojama, kad Italijos ekonomika 2026 metais augs vos 0,6 proc., o realusis darbo užmokestis beveik neaugo nuo dešimtojo dešimtmečio pradžios.
Nors per pastaruosius ketverius metus nedarbas sumažėjo nuo daugiau nei 7 proc. iki maždaug 5 proc., galinčių dirbti, bet darbo neieškančių žmonių skaičius išlieka didelis.
„Ši vyriausybė pirmiausia siekė išgyventi, darydama kuo mažiau“, – teigė Milano Bocconi (Bokonio) universiteto ekonomistas Tito Boeri (Titas Boeris).
Šalininkai prieštarauja, kad administracija sumažino mokesčius ir padidino mokesčių pajamas, įvedė fiskalinę drausmę didelių skolų slegiamoje šalyje bei pelnė Italijai svarbesnį vaidmenį pasaulinėje arenoje įtemptu geopolitiniu laikotarpiu.
„Užsienio politikos srityje Italija dar niekada nebuvo tokia svarbi, ypač Europoje“, – sakė M. Osnato, pažymėdamas, kad nuo migracijos taisyklių sugriežtinimo iki energetikos politikos Roma dabar laikoma varomąja jėga Briuselyje.
„Niekas nepasikeitė“
Politiniu požiūriu G. Meloni koalicija rizikuoja prarasti rinkėjus Roberto Vannacci (Roberto Vanačio) naudai – buvusiam generolui, kuris reguliariai užsipuola migrantus ir LGBTIQ asmenis.
Jo neseniai įkurtos partijos „Futuro Nazionale“ populiarumas apklausose siekia apie 7 proc. ir kitais metais gali tapti lemiamu veiksniu formuojant valdžią.
Tačiau paramą valdančiajam aljansui, kuriam priklauso Matteo Salvini (Matėjo Salvinio) kraštutinių dešiniųjų partija „Lyga“ ir konservatyvioji „Forza Italia“, pasak analitikų, palaiko nuolatinės kairiosios opozicijos tarpusavio kovos ir didėjantis rinkėjų pasyvumas.
Rinkėjų aktyvumas 2022 metais siekė apie 64 proc., ir tai buvo rekordiškai mažas rodiklis. 2024 metų Europos Parlamento rinkimuose jis nukrito žemiau 50 proc. ribos.
„Nemaža dalis rinkėjų yra tikrai nusivylę ir pikti“, – sakė Romos „Luiss“ universiteto politologas Giovanni Orsina (Džovanis Orsina).
Dėl chroniškų Italijos problemų daugelis patikėjo, kad „niekas negali išspręsti jų problemų“, pridūrė jis.
Rugpjūtį G. Meloni buvo garsiai nušvilpta sporto renginyje Taranto mieste, esančiame šalies pietuose. Čia veikia didžiulė plieno gamykla, susidurianti su dideliais ekonominiais ir aplinkosaugos iššūkiais, ir vyriausybei sunkiai sekasi ją išlaikyti.
Apklausos rodo, kad pragyvenimo išlaidos, prastėjanti situacija viešojoje sveikatos apsaugos sistemoje, saugumas ir imigracija yra vieni didžiausių italų rūpesčių.
Tokios tendencijos buvo akivaizdžiai matomos Tor Bela Monakoje, rytiniame darbininkų klasės Romos priemiestyje, kur gausu apleistų daugiabučių, lombardų ir pigių prekių parduotuvių.
Šis rajonas, kurį kontroliuoja G. Meloni partija, reguliariai patenka tarp tų, kuriuose rinkėjų aktyvumas yra mažiausias.
„Per 45 metus, kuriuos gyvenu šioje planetoje, Italijoje niekas nepasikeitė ir nepasikeis“, – sakė Maurizio (Mauricijus), IT darbuotojas, pageidavęs nurodyti tik savo vardą.
Jis teigė, kad jį vilioja R. Vannacci, tačiau kitais metais rinkimuose nebalsuos, apgailestaudamas dėl ilgalaikės vizijos šaliai trūkumo.
Kiti buvo nusiteikę optimistiškiau.
„Žmonės tikisi pokyčių per naktį“, – sakė 67 metų vietos pensininkė Annamaria (Anamarija), palaikanti premjerę.
„Tam reikia laiko, bet viskas gerėja“, – pridūrė ji, sakydama, jog mano, kad pastaruoju metu nusikalstamumas – ir migrantai – tapo mažiau pastebimi.
