Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Geroji gyvenimo Šiaurės Korėjoje pusė

Šiaurės korėjietė
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Šiaurės korėjietė
Šaltinis: 15min
0
A A

Iš Šiaurės Korėjos pabėgusi ir dabar Pietų Korėjoje gyvenanti Jae-young teigia, kad Šiaurės Korėjoje ne viskas buvo nepakenčiama. Nepaisant skurdo ir nuolatinio maisto stygiaus, ji neneigia, kad dabar ilgisi kai kurių dalykų iš gyvenimo gimtinėje, rašo ji „NK News“. Štai jos atsakymas į klausimą, ar Šiaurės Korėjoje buvo ir teigiama gyvenimo pusė:

„Nors žiniasklaida rodo vien tik neigiamus gyvenimo Šiaurės Korėjoje aspektus, iš tikrųjų yra ir pozityvių bei teigiamų dalykų. Žinoma, žmonės skiriasi, tačiau lyginant su mano dabartiniu gyvenimu Pietuose, gyvenimas Šiaurėje buvo dvasiškai turtingesnis – net jeigu ir materialinis buvo skurdus. To priežastis – tyros šiaurės korėjiečių širdys ir tarpusavio meilė. Čia, Pietų Korėjoje, žmonės irgi myli vienas kitą, tačiau Šiaurės Korėjoje, ypač kaimo vietovėse, meilė kaimynui yra labai tyra ir gili.

Šiaurės Korėjoje per gimtadienius ir nacionalines šventes šeimos ir kaimynai susirenka draugėn ir visi dalinasi maistu. Mano mama daug gamindavo ir tuomet maistu dalindavosi su kaimynais. Jai nereikėdavo daug gaminti dėl mūsų šeimos, kadangi ji nebuvo didelė, tačiau kaimynai turėjo daug šeimos narių, todėl ji gamindavo labai daug. Net jeigu jai tekdavo keltis anksti rytais ir ruošti maistą, ji niekada to neatsisakydavo. Aš taip pat keldavausi anksti ir padėdavau mamai.

Šiaurėje žmonės vienas kitam jaučia žymiai gilesnius jausmus.

Per didžiąsias šventes mes kviesdavome kaimynus, kad su jais pasidalintumėme maistu ir pasikalbėtume. Mano mama labai gerai mokėjo gaminti „Jong-Pyun“ ryžių tortą, ir aš iki šiol atsimenu, kaip jį nuolat girdavo tetos (mamos drauges vadindavome „tetomis“).

Vakarais mes visi susirinkdavome, paleisdavome muziką ir šokdavome. Dieną, kai nebūdavo elektros, patys grodavome akordeonu, dainuodavome, šokdavome ir linksmindavomės. Mano tėvas buvo buvo mėgiamas komikas.

Taip pat per nacionalines šventes šiaurės korėjiečiai lanko tėvus, mokytojus ar buvusius mokinius. Pietų Korėjoje žmonės taip pat tą daro, bet manau, kad Šiaurėje žmonės vienas kitam jaučia žymiai gilesnius jausmus.

Be to, Šiaurės Korėjos nuostabi natūrali gamta yra dar vienas gražus gyvenimo Šiaurėje aspektas. Oras Šiaurės Korėjoje yra labai tyras. Pavasarį ir rudenį mano mokyklos mokiniai vykdavo į išvykas gamtoje. Kasmet mes vykdavome į šaunų slėnį, kur vanduo būdavo labai švarus, ir žydėdavo daug gėlių. Visą dieną mes žaisdavome lobių ieškojimą, plaukiodavome, valgydavome priešpiečius, kuriuos mums paruošdavo mamos. Aš girdavausi, kad mano priešpiečiai būdavo skanesni nei kitų. Po priešpiečių mes rengdavome talentų konkursus. Aš atsimenu, kad šeimai girdavausi apie laimėtus prizus už savo sugebėjimus ir jie mane girdavo.

Nors dažnai gyvenime trūko materialių dalykų, aš kartais ilgiuosi tyros širdies ir meilės artimui.

Nors dažnai gyvenime trūko materialių dalykų, aš kartais ilgiuosi tyros širdies ir meilės artimui, kurie buvo tokie įprasti mano gyvenime Šiaurės Korėjoje.

(...) Žmonėms sveikatos priežiūra ir mokslas yra nemokami. Kitaip nei Pietų Korėjoje, jeigu mokiniui ten nesisekdavo, mokytojai jam padėdavo po pamokų, o gerai besimokantys mokiniai irgi padėdavo kitiems. Dar daugiau – jeigu mokinys norėdavo išmokti groti kokiu nors instrumentu ar sportuoti, tai jis galėdavo padaryti nemokamai. Aš grodavau gitara ir akordeonu. Man taip pat nereikėdavo mokėti už knygas. Tačiau ir valstybė už jas nemokėdavo. Kadangi valstybė neskirdavo pakankamai lėšų uniformoms ir knygoms, mokytojai jas skirstydavo pagal pažymius. Aš turėjau draugą, kuris supyko ant mokytojos, nes ši jam nedavė knygų dėl nepakankamai gerų pažymių.

Mes knygas paveldėdavome iš buvusių mokinių, o paskui jas perduodavome jaunesniems mokiniams. Todėl mes jas labai saugodavome ir stengdavomės viską labai gerai išmokti. Aš iki šiol negaliu rašinėti ar paišyti ant knygų. Visgi, nors išsilavinimas yra nemokamas Šiaurės Korėjoje, daugeliui tenka pirkti knygas ir uniformas patiems.

Sveikatos apsauga irgi nemokama. Viena mano pažįstama pasakojo, kad ji gimdė ligoninėje ir jai nieko nereikėjo mokėti. Aš taip pat nemokėdavau už gydymą. Tačiau nors operacijos, sveikatos patikrinimai ir vaistai teoriškai buvo nemokami, daugeliui visgi tekdavo už tai mokėti, nes nemokamai visiems neužtekdavo.

Viskas Šiaurės Korėjoje dusino ir kėlė gailestį, tačiau tai šalis, iš kurios aš saugau daugelį gerų prisiminimų. Taigi, kai kas nors paklausia „Kokia yra Šiaurės Korėja?“, aš atsakau – „Šiaurės Korėja yra graži vieta su daug daug meilės“.“

Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą
Pranešti klaidą

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Parašykite atsiliepimą apie 15min