Raketų ataka prieš kažkurį iš Ukrainos miestų. „Žuvo 3 žmonės“ – „na, ne tiek ir daug“ signalizuoja protas, dantims žiaumojant saldų obuolį. „+200 nukautų okupantų“ – „kiek gi čia dar trūksta iki apvalaus 30 000 skaičiaus?“, net nesudreba joks veido raumuo.
Ne, šitas straipsnis ne apie krikščioniškos dvasios „kiekviena gyvybė yra svarbi“ normas ar psichologinius žmogaus sandaros aspektus. Jis – apie šaltą „buhalterinį“ karo nuostolių skaičiavimą ir žiupsnį emocijų vertinant netoliaregišką Europos politikos strategų elgesį.
Gegužės 19-osios dienos Ukrainos pateikiama agresoriaus nuostolių suvestinė skelbia – priešas neteko 28 500 karių. Skaičiai daugiau negu įspūdingi, tačiau visas mastas atsiskleidžia lyginant šią „buhalteriją“ su ankstesniais karais bei esamais kitų šalių ginkluotųjų pajėgų ištekliais. Tuo ir užsiimkime.
