Kartais jiems pavykdavo – koviniai drambliai, kupranugariai, ką jau ten kalbėti apie arklius ir darnias kavalerijos gretas. Šunys ieško žmonėms sprogmenų, jūroje tai daro delfinai, o vieni bei kiti gelbėja nelaimėlius, kurių dvikojams jų šeimininkams nužudyti iš karto nepavyksta. Visgi kartais gyvūnijos pasauliui „neišlaiko nervai“ ir jis pamoko pernelyg įsijautusius kariškius.
1914-aisiais gausus Britanijos imperijos karinis kontingentas (9000 karių) nutarė įkrėsti proto Vokietijos Imperijos valdiniams (1000 karių) netoli Longido miestelio, dabartinėje Tanzanijoje ir padėti tašką vokiečių siekiams karaliauti rytinėje Afrikoje. Nevargindamas skaitytojo detaliu mūšio aprašymu pasakysiu, jog karui tiesiog sutverti gurkų daliniai išties užėmė miesto centrinę dalį, tačiau galiausiai juos bei kolegas indus iš 27-osios Bangaloro brigados užpuolė laukinės bitės. Nors manoma, kad bitės sugėlė ir nemažai vokiečių, tačiau britų propaganda greitai „atrado“ specialias vielas, kurias pajudinę puolantieji buvo niekšingai sugelti „Kaizerio bičių“.
