Kaip rodo buvusiose komunistinėse valstybėse atliktas organizacijos „Mental Disability Advocacy Center“ (MDAC) tyrimas, psichinę negalią turintys žmonės susiduria su nepagrįstais jų teisių suvaržymais, kurie dažnai būna neproporcingi negalios laipsniui.
Pilietinės mirties gniaužtuose
JAV dienraščio „The New York Times“ teigimu, tokiose Vidurio ir Rytų Europos šalyse kaip Bulgarija ar Vengrija daugelis globos reikalus reglamentuojančių teisės aktų išlieka nepakitę nuo komunistinių režimų valdymo laikų. Tai reiškia, kad šimtai tūkstančių žmonių teisiškai yra netekę galios savarankiškai priimti net pačius paprasčiausius sprendimus, nors daugelis jų iš tiesų sugebėtų pasirūpinti savimi.
MDAC atlikto tyrimo išvadose teigiama, jog daugelyje šalių neįgaliems žmonėms teismo paskirti globėjai sprendžia, kur jų globotiniams derėtų gyventi, kaip leisti pinigus, su kuo draugauti ar net turėti seksualinių santykių. Globėjai dažnai pasinaudoja savo teisėmis, kad visiems laikams uždarytų savo globotinius valstybinėse institucijose. Blogiausia, pasak tyrėjų, tai, kad vis dar trūksta teisinių priemonių, kurios padėtų kontroliuoti globėjų veiksmus.
„Mes tai vadiname pilietine mirtimi, – tvirtina MDAC teisininkė Victoria Lee. – Kartą tapęs globotiniu, nebeturite kelio atgal. Iš esmės jūs jau nesate asmuo. Šios globos sistemos neturi saugiklių.“
Atviras kelias piktnaudžiauti
Bulgarija, viena iš dviejų vėliausiai į Europos Sąjungą įstojusių valstybių, išlieka šalis, kuriai tenka itin daug kritikos dėl lėtai pertvarkomos teisinės bazės. Žmogaus teisių gynėjų teigimu, Bulgarijos teisė numato pernelyg švelnias bausmes už netinkamą globotinių turto tvarkymą. Tai esą atveria kelią piktnaudžiavimui. Tikėtina, jog kai kurie tariami ligoniai apskritai tampa teisinio susidorojimo aukomis.
Maždaug 85 proc. Bulgarijos gyventojų, kuriems paskirta globa, yra netekę visų savo teisių. Jie negali kreiptis į teismą dėl galimybės panaikinti globą, jeigu su tuo nesutinka pats globėjas. MDAC išvadose teigiama, kad Bulgarijos teisė nenumato daugelyje Vakarų Europos valstybių įprastų alternatyvų globai, tokių kaip privalomas konsultavimas priimant sprendimus ar išankstiniai nurodymai, kuriuos asmuo galėtų duoti dar prieš prarasdamas veiksnumą.
Pamiršti globėjo
„The New York Times“ žurnalistai, apsilankę vienoje Bulgarijos socialinės rūpybos įstaigoje, aprašė, pasak jų, tipinę brolių Kirilo ir Metodijaus Mitsevo istoriją. Identiški dvyniai, kuriems 46 metai, serga šizofrenija ir nuo 2000 metų gyvena Pravdos socialinės rūpybos namuose. Brolis Julianas, kuriam teismo buvo paskirta dvynių globa, per visą šį laikotarpį nė karto jų neaplankė. Kirilas ir Metodijus neturi net jo telefono numerio.
Nors broliams priklauso du pastatai ir žemė Kiustendilo mieste bei butas šalies sostinėje Sofijoje, šiuo metu jie gyvena vien tik iš kuklios tėvo pensijos. Pastarasis jau yra pernelyg senas, kad ryžtųsi tolimai kelionei ir juos aplankytų. Patys išvykti iš rūpybos namų Kirilas ir Metodijus negali, nes neturi tam oficialaus globėjo leidimo.
„Šie žmonės susitaikę su savo lemtimi, – sakė slaugė Stojanka Dimitrova. – Niekas jų negali apginti ir niekas negali patarti, kaip susigrąžinti teisėtą nuosavybę.“
