2026-02-26 11:56 Atnaujinta 2026-02-26 13:12

Graikijoje nuteisti keturi asmenys už neteisėtą politikų ir žurnalistų pasiklausymą

Graikijos teismas ketvirtadienį keturiems įtariamiesiems, įskaitant du izraeliečius, skyrė aštuonerių metų laisvės atėmimo bausmes dėl 2022 metų skandalo, susijusio su neteisėtu politikų ir žurnalistų pasiklausymu naudojant šnipinėjimo programą „Predator“.
Anna Ross / dpa/picture-alliance
Anna Ross / dpa/picture-alliance

Byla susijusi su „Predator“ naudojimu, siekiant paveikti daugiau nei 90 politikų, žurnalistų, verslo lyderių ir aukšto rango karinių pareigūnų telefonus.

Trys iš kaltinamųjų yra buvę Graikijos bendrovės „Intellexa“, kuri prekiavo šnipinėjimo programine įranga „Predator“, vadovai.

Tarp kaltinamųjų yra Talas Dilianas, buvęs Izraelio karys ir „Intellexa“, bendrovės, kuri specializuojasi šnipinėjimo programinės įrangos tiekime ir kuri Graikijoje platino „Predator“ programinę įrangą, įkūrėjas.

Taip pat buvo teisiamas jo partneris ir du graikų tautybės buvę bendrovės vadovai.

Pasak teisėjo, kaltinamieji, kurie teisme nepasirodė, buvo pripažinti kaltais dėl „telefoninių pokalbių konfidencialumo pažeidimo“.

Jie taip pat buvo pripažinti kaltais dėl „pakartotinio asmens duomenų registravimo sistemos klastojimo“, taip pat dėl „neteisėtos prieigos prie informacinės sistemos ar duomenų“, sakė jis.

Visi keturi liks laisvėje, kol bus nagrinėjamas jų advokatų pateiktas skundas.

Programa „Predator“ leidžia įsilaužėliams gauti prieigą prie žinučių, nuotraukų ir net nuotoliniu būdu įjungti užkrėsto įrenginio mikrofoną ar kamerą.

2023 metais „Intellexa“ kartu su Šiaurės Makedonijoje „Predator“ sukūrusia bendrove „Cytrox“ buvo įtraukta į Jungtinėse Valstijose uždraustų bendrovių, keliančių grėsmę nacionaliniam saugumui, sąrašą.

Viena iš pagrindinių skandalo aukų, graikų finansų žurnalistas Tanasis Kukakis (Thanassis Koukakis), naujienų agentūrai AFP sakė, kad tai buvo „tikras teisinės valstybės principo pažeidimas“.

Atvejis, kurį T. Koukakis atskleidė 2022 metų pradžioje, sukrėtė konservatyviąją Kiriakio Micotakio (Kyriakos Mitsotakis) vyriausybę. Dėl jos atsistatydino Graikijos nacionalinės žvalgybos tarnybos EYP vadovas, taip pat premjero vyriausiasis padėjėjas.

T. Kukakis pateikė civilinį ieškinį teisme po to, kai EYP pradėjo jį stebėti šnipinėjimo programa.

Skandalas žiniasklaidos dėmesio sulaukė 2022 metų liepą, kai opozicinės partijos „Pasok-Kinal“ lyderis ir Europos Parlamento (EP) narys Nikas Andrulakis (Nikos Androulakis) atskleidė, kad jo telefonas buvo šnipinėjimo programos taikinys.

2024 metų liepą Aukščiausiasis Teismas išteisino žvalgybos tarnybas ir politinius pareigūnus, sukeldamas aukų ir žmogaus teisių organizacijų pyktį.

Paryžiuje įsikūrusi žiniasklaidos teisių gynimo organizacija „Reporteriai be sienų“ (RSF) šį atvejį apibūdino kaip naują smūgį žiniasklaidos laisvei Graikijoje.

Aukščiausiasis Teismas apklausė tik dvi „Predator“ aukas, o prokuroras neprašė prieigos prie programinę įrangą platinusios bendrovės banko sąskaitų.

Taip pat nebuvo apklausti ir Graikijos darbuotojai, kurie 2021 metų gruodį skubiai išgabeno serverius iš savo biuro.

„Galima susimąstyti, ar byla buvo iš tikrųjų ištirta, ar viskas buvo padaryta, kad ji būtų palaidota“, – teismui sakė N. Andrulakio advokatas Kristas Kaklamanis (Christos Kaklamanis).

Socialistų lyderis pateikė apeliacinį skundą Europos Žmogaus Teisių Teismui (EŽTT).

Pranešti klaidą
Sėkmingai išsiųsta
Dėkojame už praneštą klaidą