Suskaičiavus daugumą balsų, konservatyvioji „Naujoji demokratija“ su 40,8 proc. balsų lyderio poziciją, aplenkdama radikaliąją kairiąją „Syriza“, kuri valdė 2015–2019 m., kuri surinko 20,1 proc.
Prognozuojama, kad „Naujoji demokratija“ gali laimėti 145 vietas parlamente – iki absoliučios daugumos tada pritrūks šešių vietų.
Pirmadienį Graikijos prezidentė Katerina Sakellaropoulou skirs trims svarbiausioms partijoms – Naujajai demokratijai, „Syriza“ ir socialistinei PASOK – tris dienas, kad suformuotų koalicinę vyriausybę.
Jei jiems visiems nepavyks, K.Sakellaropoulou paskirs laikinąją vyriausybę, kuri maždaug po mėnesio pasirengs naujiems rinkimams.
Ministras pirmininkas ir Naujosios demokratijos lyderis Kiriakas Micotakis sakė manantis, kad jam buvo suteiktas aiškus mandatas.
„Balsavimo rezultatai yra lemiami. Jie rodo, kad Naujoji demokratija turi žmonių pritarimą valdyti, stipri ir savarankiška“, – sakė jis džiūgaujančiai miniai prie partijos būstinės Atėnų centre.
Rezultatas buvo stulbinantis postūmis K.Micotakiui, kurio administracijai teko kovoti su pasiklausymo skandalu, COVID-19 pandemija, pragyvenimo krize ir mirtina geležinkelio avarija vasarį, kuri sukėlė visuomenės pasipiktinimą.
Taip pat tai buvo nelaimė partijai „Syriza“ ir jos lyderiui Aleksiui Ciprui, kairiajam, kuris 2015 m. į valdžią katapultavosi dėl rinkėjų nepasitenkinimo kitomis partijomis dėl jų elgesio su skolų krize, kuri daugiau nei dešimtmetį niokoja Graikijos ekonomiką.
A.Cipras paskambino K.Micotakiui ir pasveikino jį su pergale, sakė „Syriza“ pareigūnas.
