Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Graikijos premjero laukia lemiamas balsavimas dėl pasitikėjimo

Graikijos ministras pirmininkas George'as A. Papandreou
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Graikijos ministras pirmininkas George'as A. Papandreou
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Graikijos parlamento nariai penktadienį ruošiasi lemiamam balsavimui dėl pasitikėjimo socialistų vyriausybe, abiem pagrindinėms partijoms planuojant pritarti didelės apimties Europos finansinio gelbėjimo paketui ir siūlant surengti pirmalaikius rinkimus.

Ši politinė drama skolų prislėgtoje šalyje kelis siaubą jos partneriams Europoje ir aptemdė Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimą Prancūzijos pajūrio kurorte Kanuose.

Graikijos bankroto arba pasitraukimo iš euro zonos grėsmė išgąsdino pasaulio rinkas ir dar labiau padidino Europos skolų krizę, dėl kurios teko parengti didžiulius finansinio gelbėjimo planus Graikijai, Airijai ir Portugalijai.

Graikijos premjero George'o Papandreou valdančioji partija PASOK turi tik mažytę daugumą 300 vietų parlamente, o bent vienas socialistas įstatymų leidėjas pagrasino balsuoti prieš vyriausybę.

Iškilus maišto jo paties partijoje grėsmei ir smarkiai spaudžiant partneriams Europoje, G.Papandrėjas ketvirtadienį atsisakė planų surengti referendumą dėl naujausio tarptautinio Graikijos finansinio gelbėjimo plano.

Pagal naująjį susitarimą Graikijai būtų suteiktas 130 mlrd. eurų gelbėjimo paketas, neskaitant prieš metus suteiktos 110 mlrd. eurų paskolos. Be to, bankai sutiko nurašyti 50 proc. į Atėnų obligacijas investuotų lėšų – apie 100 mlrd. eurų. Šiomis priemonėmis siekiama sumažinti Graikijos skolas, kad šalis sugebėtų stabilizuoti savo finansus be nuolatinės išorinės paramos.

G.Papandreou neparodė jokių ženklų, ar jis ketina artimiausiu laiku atsistatydinti, nors ketvirtadienio vakarą sakė nesantis „priklijuotas prie savo kėdės“.

Tačiau PASOK ir opozicijos konservatoriai jau kalba apie pirmalaikius rinkimus, nors partijos labai skirtingai įsivaizduoja, kada jie turėtų būti surengti.

Vienas aukšto rango socialistų deputatas penktadienį sakė, jog jeigu vyriausybė laimės vėlų vakarą vyksiantį balsavimą dėl pasitikėjimo, jis gali pradėti derybas su opozicijos konservatoriais dėl laikinosios vyriausybės sudarymo. Ši vadovautų šaliai kelis ateinančius mėnesius, per kuriuos Graikijai reiks ratifikuoti finansinio gelbėjimo planą ir susitarti dėl skolų nurašymo su bankais.

Įstatymų leidėjas Christas Protopapas nurodė, kad parlamento rinkimai galėtų įvykti vasarį arba kovą.

Mums reikia trijų ar keturių mėnesių... padėčiai racionalizuoti, atkurti ramybę šalyje, atsikratyti 100 mlrd. eurų skolos ir padidinti tarptautinį pasitikėjimą

„Mums reikia trijų ar keturių mėnesių... padėčiai racionalizuoti, atkurti ramybę šalyje, atsikratyti 100 mlrd. eurų skolos ir padidinti tarptautinį pasitikėjimą, – Ch.Protopapas sakė valstybiniam radijui NET. – Tada vėl galėsime mėnesį kibti vieni kitiems į gerkles per rinkimus – tuo metu visi galėtų mūsų laukti.“

Ch.Protopapas argumentavo, jog jei būtų nuspręsta pirmalaikius rinkimus rengti tuojau pat Graikijai tai reikštų bankrotą.

„Rinkimų procesas trunka apie 40 dienų, o greitai mes nebegalėsime mokėti atlyginimų iš pensijų. Tuo tarpu niekas negalės su mumis derėtis dėl gelbėjimo sutarties“, – aiškino jis.

Apklausų rezultatai rodo, kad Graikijos visuomenė priartėjo prie lūžio taško po daugiau nei 20 mėnesių vykdytų griežtų diržų taupymo priemonių ir mokesčių didinimo.

Šalyje vienas po kito buvo skelbiami visuotiniai streikai, kurie dažnai peraugdavo į riaušes. Neseniai atlikti tyrimai rodo, kad 90 proc. graikų nepritaria G.Papandreou ir jo partijos politikai, o vyriausybę palaiko tik 20 proc. gyventojų.

Socialistai atėjo į valdžią 2009 metais, nuvertę konservatorius, ir greitai nustatė, kad Graikija daugelį metų klastojo savo finansinius rodiklius.

Skolų prislėgta Graikija išgyvena didžiausią po Antrojo pasaulinio karo ekonomikos krizę, o vyriausybės lėšos gali baigtis praėjus maždaug mėnesiui.

Europos lyderiai, tarp jų Vokietijos kanclerė Angela Merkel, pirmąkart atvirai iškėlė galimybę, kad Graikijai gali tekti trauktis iš euro zonos, stiprindami spaudimą Atėnų politikams.

Makroekonomikos analizių instituto „Capital Economics“ ekspertai teigia, jog šis faktas yra iki šiol svarbiausias Graikijos referendumo dramos padarinys.

„Faktas, kad euro zonos lyderiai pirmąkart atvirai pripažino, kad šalis gali atsisakyti vieningos valiutos, yra potencialiai sukrečiantis įvykis šioje skolų krizėje“, – nurodė jie.

Balsavimas dėl pasitikėjimo, kuris vyks po tris dienas trukusių audringų debatų Graikijos parlamente, turėtų prasidėti apie vidurnaktį vietos (ir Lietuvos) laiku.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Parašykite atsiliepimą apie 15min