„Mes siūlome suformuoti vienybės vyriausybę, kuri apjungtų proeuropietiškas jėgas“, – žurnalistams išėjęs iš prezidentūros sakė 55-erių E.Vanizelas, pasak kurio ši užduotis „nėra lengva“, tačiau „įmanoma“.
„Akivaizdu, kad žmonės nori stabilumo ir siekia išvengti naujų rinkimų“, – sakė buvęs finansų ministras, dalyvavęs derybose dėl Graikijos antrosios tarptautinės finansinės pagalbos išmokos.
E.Venizelas turės per tris dienas rasti sąjungininkų po to, kai žlugo ankstesnės pastangos sudaryti koalicijas, kurių ėmėsi tvirčiausias pozicijas parlamente užsitikrinę konservatoriai, o vėliau – antroje vietoje per rinkimus likę radikalūs kairieji.
Sekmadienį rinkėjai nubaudė ir PASOS, ir „Naująją demokratiją“, kurios drauge dirbdamos koalicijoje mainais į tarptautines paskolas ėmėsi griežtų biudžeto išlaidų taupymo priemonių.
Socialistų lyderis 13 val. Grinvičo (16 val. Lietuvos) laiku pradėjo derybas su Demokratine kairiųjų partija, o penktadienio rytą numatytas jo susitikimas su pagrindiniais jo partijos varžovais ir buvusiais koalicijos partneriais konservatyviąja Naujosios demokratijos partija.
Vis tik mažai tikėtina, kad E.Venizelui, kurio partija PASOK užėmė trečią vietą rinkimuose, pavyks sudaryti koaliciją.
Jei E.Venizelui nepasiseks suburti koalicijos, Graikijos prezidentas bus priverstas paraginti visas partijas suformuoti „vienybės“ vyriausybę. Jei to nepavyks padaryti iki gegužės 17 dienos, teks rengti naujus rinkimus.
Sekmadienį rinkėjai nubaudė ir PASOS, ir „Naująją demokratiją“, kurios drauge dirbdamos koalicijoje mainais į tarptautines paskolas ėmėsi griežtų biudžeto išlaidų taupymo priemonių.
Po sekmadienio rinkimų „Naujoji demokratija“ ir PASOK, kurios žadėjo tęsti reformas dėl deficito mažinimo, 300 vietų parlamente drauge turi tik 149 vietas, kurių nepakanka jų ankstesnei technokrato Luko Papadimo valdančiajai koalicijai pratęsti.
Tarp tų 149 vietų yra 50 papildomų mandatų, kurie skiriami daugiausiai balsų gavusiai partijai, šiuo atveju – „Naujajai demokratijai“. Ankstesniame parlamente koalicija turėjo 201 vietą.
Likusias vietas naujajame parlamente – 151 – turi partijos, kampanijos metu reiškusios nepritarimą taupymo programai, pradedant kraštutinių kairiųjų grupėmis, tokiomis kaip komunistai ir „Syriza“, ir baigiant neonacių „Auksine aušra“ („Chrysi Avyi“), gavusia 21 vietą.
Tačiau, atsižvelgiant į nesuderinamus šių partijų programų skirtumus, pakartotiniai rinkimai yra beveik neišvengiami.
„Ko gero, po dviejų mėnesių rengsime kitus rinkimus“, net ir tuo atveju, jeigu pavyks suformuoti vyriausybę, sakė Komunistų partijos lyderė Aleka Papariga.
E.Venizelui ir Naujosios demokratijos lyderiui Antoniui Samarui pareiškus, kad bus siekiama ekonominį augimą skatinančių priemonių, Europos Sąjunga (ES) pasiuntė nedviprasmišką signalą, kad Graikija privalo laikytis biudžeto išlaidų mažinimo ir reformų įgyvendinimo įsipareigojimų, kuriuos prisiėmė siekdama ES ir TVF finansinės pagalbos.
„Paskolos sutartis yra nuolat persvarstoma iš naujo, kas du mėnesius mes turime naują jos tekstą ir naujas sąlygas“, – sakė E.Venizelas partijos kolegoms.
Pakitusi kalba primena „Syriza“ lyderio Aleksio Cipro retoriką, kad didžiulį pasipriešinimą taupymo priemonėms parodęs sekmadienio balsavimas „akivaizdžiai anuliavo paskolos sutartį ir ES bei TVF duotus pažadus“.
Tačiau kreditoriai perspėjo, kad nauja paskolos išmoka, kurios laukiama ketvirtadienį, gali būti paskutinė, jeigu Atėnai išsižadės savo pažado vykdyti reformas, ir pasėjo abejonę dėl Graikijos ateities euro zonoje.
Vienas ES pareigūnas Briuselyje naujienų agentūrai AFP pareiškė, kad ketvirtadienį, kaip tikėtasi, Graikija gaus 4,2 mlrd. eurų išmoką, tačiau likęs 1 mlrd. eurų bus sulaikytas iki pirmadienio.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį, sakydama kalbą Vokietijos parlamento žemuosiuose rūmuose, pareiškė, kad nėra stebuklingos kulkos, kuri išspręstų Europos skolų krizę.
Trečiadienio vakarą susitikę euro zonos pareigūnai „nusprendė palikti sprendimą dėl vieno milijardo eurų išmokos priimti euro grupei pirmadienį“, – sakė šaltinis, kalbėdamas apie euro zonos finansų ministrų grupę.
Tuo tarpu Liuksemburgo užsienio reikalų ministras Jeanas Asselbornas įspėjo Atėnus, kad tolesnių išmokų likimas priklauso nuo to, ar Graikija suformuos stabilią vyriausybę.
„Turime pasakyti Graikijos žmonėms, kad padėtis sudėtinga, kad nė viena Europos Sąjungos šalis negalės skirti graikams nė dalelės 130 mlrd. eurų sumos, jeigu šalyje nebus veikiančios vyriausybės, kuri paisytų taisyklių ir tvarkytų skiriamus pinigus“, – pareiškė jis trečiadienį.
Vokietijos kanclerė Angela Merkel ketvirtadienį, sakydama kalbą Vokietijos parlamento žemuosiuose rūmuose, pareiškė, kad nėra stebuklingos kulkos, kuri išspręstų Europos skolų krizę.
Jos pasisakymas buvo skirtas išrinktajam Prancūzijos prezidentui Francois Hollande'ui, kuris siūlo krizę mažinti pagal ekonominio augimo skatinimo modelį, ir Graikijai, kurios lyderiai naudojasi F.Hollande'o pergale rinkimuose kaip svertu, reikalaujant persiderėti dėl finansinės pagalbos sąlygų.
Vyriausybę formuojantis Graikijos socialistų lyderis sako pirmą žingsnį žengęs sėkmingai
E.Venizelas ketvirtadienį pareiškė jau pasiekęs šiokios tokios pažangos koalicinės vyriausybės formavime, kai ankstesni du kitų politikos lyderių mėginimai buvo nesėkmingi.
„Mes žengėme pirmąjį žingsnį“, – sakė partijos PASOK lyderis, kuris nurodė gavęs nedidelės Demokratinės kairiosios partijos („Dimar“) pritarimą; pastaroji partija sekmadienį rinkimuose pelnė 19 vietų parlamente; tai gali būti svarbu užtikrinant koalicijos partijų daugumą parlamente.
Po susitikimo su „Dimar“ lyderiu Fočiu Kuveliu E.Venizelas pareiškė, jog tai esąs „geras ženklas“, o F.Kuvelis pasakė, jog jam malonu patekti į vyriausybę, kuriai teks misija skolose įklimpusią Graikiją išlaikyti euro zonoje.
E.Venizelas, kurio partija rinkimose buvo tik trečia, kai šalį užklupo nuotaikų prieš taupymą banga, anksčiau yra sakęs, jog jis norėtų sudaryti vyriausybę, kuri vienytų proeuropietiškas pajėgas, ir būtų išvengta naujų rinkimų.
Jeigu jam, vis dėlto, nepasiseks, prezidentas Karolas Papulijas turės raginti partijas formuoti nepaprastąją vyriausybę; o jeigu ir šios nepavyks sudaryti iki gegužės 17 dienos, teks skelbti naujus rinkimus.
