Rinkimai, kuriuos K.Kleistas sušaukė po ketverių valdymo metų, vyksta tokiu metu, kai ši autonomiška Danijos teritorija užima centrinę vietą ieškant retų Žemės mineralų.
Grenladijos – didžiulės salos, kurioje gyvena tik 57 tūkst. gyventojų, – rinkimuose partijos „Inuit Ataqatigiit“ (IA) lyderis K.Kleistas labai atkakliai varžosi su A.Hammond iš partijos „Siumut“.
Nors beveik visą Grenlandiją kausto amžinasis įšalas, laipsniškas jos ledynų tirpimas reiškia, kad gamtiniai ištekliai, kurie iki šiol buvo neprieinami, tampa lengviau pasiekiami.
Nors beveik visą Grenlandiją kausto amžinasis įšalas, laipsniškas jos ledynų tirpimas reiškia, kad gamtiniai ištekliai, kurie iki šiol buvo neprieinami, tampa lengviau pasiekiami.
Nors abu kandidatai sutinka, kad šios teritorijos naudingąsias iškasenas reikia eksploatuoti, jie skirtingai įsivaizduoja, kaip tai reiktų daryti, ir šie skirtumai gali nulemti, kuris iš jų laimės.
K.Kleistas nori pritraukti užsienio investicijų ir neseniai prastūmė „Didelio masto“ įstatymą, kuriuo suteikiamos specialios teisės toms užsienio kompanijoms, kurios į didelius kasybos projektus investuos daugiau kaip 5 mlrd. kronų (670 mln. eurų).
„Daugiau nebegalime savo ekonomikos grįsti vien žvejyba. Privalome išjudinti naudingųjų iškasenų sektorių ir pramonę“, – sostinėje Nūke žurnalistams sakė K.Kleistas, kurį cituoja savaitraščio „Sermitsiaq“ interneto svetainė.
Tačiau premjero varžovė A.Hammond sako, jog salai reikia užtikrinti, kad ji gautų naudos iš vyriausybės pajamų už gamtinius išteklius, tarp kurių yra retieji mineralai, uranas ir nafta.
„Svarbiausias dalykas mums yra įvesti atskaitymus už mūsų gamtinius išteklius. “Siumut„ agituoja už didesnius reikalavimus užsienio kompanijoms“, – žurnalistams sakė A.Hammond, kuri pridūrė, kad jos partija nori demokratiškesnio dalyvavimo visiems grenlandiečiams, tarp jų – tiems, kurie gyvena mažose gyvenvietėse atokiuose regionuose.
Minėtas įstatymas kelia rūpestį kai kuriems kritikams Kopenhagoje, kurie jį laiko pritaikytu Kinijos investuotojų poreikiams. Investuotojai iš Kinijos planuoja naujose kasybos firmose įdarbinti maždaug 2 tūkst. darbuotojų kinų.
Grenlandijos 31 nario įstatymų leidybos institucija pagal 2009-ųjų išplėstą savivaldos įstatymą visiškai kontroliuoja salos gamtinius išteklius.
Tuo tarpu Danija, kuri kasmet šiai teritorijai perveda daugiau kaip 3 mlrd. kronų subsidijų, toliau kontroliuoja salos užsienio ir gynybos politiką.
