Sekite 15min Google
Anot jo, Maskva griebiasi branduolinio šantažo, kad skleistų paniką Europoje.
„Rusija nori, kad mes, europiečiai, sėdėtume ir svarstytume: ar ji stiprins eskalaciją? Ar panaudos branduolinį ginklą? Ar puls NATO ir Europą“, – aiškino A.Stubbas. Jo nuomone, Maskvos galimybės tolesnei eskalacijai šiuo metu yra ribotos, o vienintelis realus variantas tebėra mobilizacija, tačiau ji galėtų turėti rimtų vidaus politinių pasekmių Kremliui, mano A.Stubbas.
Anksčiau apie griežtą Kinijos poziciją dėl Rusijos branduolinio ginklo panaudojimo kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Liepą jis teigė, kad Pekinas „ultimatyvia forma“ pareiškė Maskvai apie tokio žingsnio nepriimtinumą.
Rugpjūčio 24 dieną Ukrainos vadovas dar kartą paragino Kiniją panaudoti savo įtaką, kad būtų sustabdyta Rusijos branduolinė retorika, rašo „The Moscow Times“.
Kremliui artimi „Bloomberg“ šaltiniai rugpjūčio 26 dieną pranešė, kad Vladimiras Putinas neketina daryti nuolaidų ir rengiasi eskalacijai Ukrainoje, ketindamas sustiprinti smūgius balistinėmis raketomis į Kyjivą ir kitus miestus. Tuo pačiu vis daugiau pareigūnų Rusijos prezidento aplinkoje pradeda tikėti, kad galiausiai jis gali griebtis taktinio branduolinio ginklo, nes pralaimėjimą kare laiko visiškai nepriimtinu, teigė agentūros pašnekovai.
SIPRI duomenimis, Rusija turi didžiausią pasaulyje taktinių branduolinių kovinių galvučių arsenalą – 1816, palyginti su vos 200 JAV. Nuo 10 iki 100 kilotonų galvutes gali nešti „Iskander“ kompleksų raketos, kurių Rusijos ginkluotėje yra 150 vienetų.
