Dabar populiaru
Pažymėkite klaidą tekste, pele prispaudę kairijį pelės klavišą

Gruzija įtaria Rusiją rengiantis naujam karui

Gruzija krečiama karinio konflikto.
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr. / Archyvinė karinio Rusijos ir Gruzijos karinio konflikto akimirka
Šaltinis: BNS
0
Skaitysiu vėliau
A A

Gruzijos užsienio reikalų ministerija (URM), sukakus karo Cchinvalio regione 3-iosioms metinėms, išplatino pareiškimą, kuriame Rusija kaltinama tęsianti „agresyvią politiką, kurios tikslas – sunaikinti Gruzijos valstybingumą“.

„2008 metų rugpjūtį Rusijos Federacija įvykdė prieš Gruziją plataus masto karinę agresiją, okupavo 20 proc. Gruzijos teritorijos ir pripažino „nepriklausomomis valstybėmis“ savo įsteigtus okupacinius režimus“, – sakoma Gruzijos URM pareiškime.

Gruzijos užsienio politikos žinybos kaltina Rusijos specialiąsias tarnybas teroro aktų Gruzijos teritorijoje organizavimu ir finansavimu.

„Akivaizdu, kad Rusijos Federacija neatsisakė minties įvykdyti naują plataus masto karinę agresiją prieš Gruziją“, – sakoma Gruzijos URM pareiškime.

Dokumente taip pat pažymima, kad „nepaisant tokių Rusijos veiksmų, Gruzijos valdžia pasirinko taikią, nukreiptą į dialogą ir įtraukimą politiką“.

„Gruzija konstruktyviai dalyvauja Ženevos derybose ir pasirengusi tiesioginiam dialogui su Rusijos Federacija, be išankstinių sąlygų ir bet kuriuo lygiu, siekdama taikiai sureguliuoti esamas problemas“, – pareiškė Gruzijos URM.

D.Medvedevas pateikė Valstybės Dūmai ratifikuoti susitarimą dėl Rusijos karinių bazių Abchazijoje

Per karinio konflikto su Gruzija metines Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas pateikė Valstybės Dūmai ratifikuoti susitarimą su Abchazija dėl jungtinės Rusijos karinės bazės įsteigimo respublikos teritorijoje, remdamasi oficialiu Kremliaus tinklalapiu, praneša BBC naujienų svetainė.

Šį susitarimą 2010 metų vasario 17 dieną Maskvoje pasirašė D.Medvedevas ir tuometinis Abchazijos prezidentas Sergejus Bagapšas.

Esant jungtinei karinei bazei, Rusijos kariai naudosis jau esančiais Abchazijos teritorijoje Rusijos kariniais objektais ir juos modernizuos drauge su Abchazijos kariais. Rusijos karinės bazės štabas dislokuojasi Gudautoje, ten jau yra 1 700 Rusijos karių.

Į Rusijos ir Abchazijos karinės bazės sudėtį taip pat įeis buvę taikos palaikymo objektai ir Bomboros karinis aerodromas netoli Gudautos, kariuomenės poligonas ir dalis jūros įlankos ties Očamčira, bendros karinės įgulos Kodorio tarpukalnės šiaurėje ir netoli hidroelektrinės prie Ingurio upės.

Gruzijos užsienio politikos žinybos kaltina Rusijos specialiąsias tarnybas teroro aktų Gruzijos teritorijoje organizavimu ir finansavimu.Susitarimas, kuris nustato naudojimosi karine baze, žemės sklypais ir turtu tvarką, karių ir jų šeimų narių statusą, galios 49 metus, jį bus galima automatiškai pratęsti 15 metų laikotarpiams.

2009 metų balandį Maskva ir Suchumis sudarė susitarimą drauge saugoti Abchazijos sieną. Šią funkciją, pagal susitarimą, atlieka Rusijos pasieniečiai, bet tai griežtai kritikuoja Vakarai. Tbilisis planus įsteigti Rusijos bazę Abchazijoje laiko neteisėtais.

Europos Sąjunga ir NATO ne kartą pabrėžė, kad Rusijos kariuomenės buvimas Abchazijoje ir Pietų Osetijoje pažeidžia Gruzijos teritorijos vientisumą ir kelia pavojų jos saugumui. Abchaziją, kaip ir Pietų Osetiją, be Rusijos, oficialiai pripažino Nikaragva, Venesuela ir Nauru.

Rusija sieks, kad Tarptautinis baudžiamasis teismas išnagrinėtų jos medžiagą apie karą Pietų Osetijoje

Rusija nusiuntė į Tarptautinį baudžiamąjį teismą Hagoje dokumentus, pagal kuriuos, karinius veiksmus Pietų Osetijoje 2008 metų rugpjūtį neva „išprovokavo Gruzijos aukščiausia vadovybė“, rašo britų visuomeninio transliuotojo BBC naujienų svetainė.

Kaip teigia Rusijos tyrėjai, „Gruzijai užpuolus Pietų Osetiją, buvo nužudyta daug taikių gyventojų, visiškai sugriauti šimtai namų, daugiau kaip 16 tūkst. Pietų Osetijos gyventojų buvo priversti palikti savo namus“.

Taip pat Rusijos tyrėjų medžiagoje sakoma, kad tam iš anksto Gruzijoje vyko „kruopštus karinis, politinis ir propagandinis“ pasirengimas.

Balandį Jungtinių Tautų (JT) Tarptautinis Teismas Hagoje nutraukė Gruzijos ieškinio Rusijai nagrinėjimą. Gruzija kaltino Rusijos valdžią ir separatistų grupuotes Abchazijoje ir Pietų Osetijoje masiniais etniniais valymais.

Rusijos tyrėjų duomenimis, jiems pavyko gauti įrodymų, paneigiančių Gruzijos argumentus, išdėstytus Gruzijos ieškinyje JT teisme.

Rusijos tyrimų komitetas pareiškė, kad neturi įrodymų, jog Rusijos kariai susiję su kokiais nors nusikaltimais Gruzijos ir Pietų Osetijos teritorijoje 2008 metų rugpjūtį.

Be to, kaip pareiškė Tyrimų komiteto atstovas Vladimiras Markinas, Gruzija atsisakė padėti Rusijai tirti rugpjūčio karinio konflikto aplinkybes.

„Nors ne kartą buvo prašoma teisinės pagalbos, Gruzijos teisingumo ministerijos vyriausioji prokuratūra prasimanytais motyvais atsisakė bendradarbiauti su Rusijos teisėsaugos institucijomis šioje baudžiamojoje byloje“, – sakė V.Markinas.

Karinis konfliktas Kaukaze naktį iš rugpjūčio 7-osios į 8-ąją 2008 metais prasidėjo Gruzijai panaudojus karinę jėgą siekiant susigrąžinti Maskvos remiamą Pietų Osetijos regioną. Netrukus po to į Gruzijos teritoriją įžengė Rusijos karinės pajėgos, ginkluoti susidūrimai prasidėjo ir pasienyje su Abchazija.

Michailas Saakašvilis – tai patalogija, tai visos Gruzijos liaudies anomalija ir dar asmuo, kuris akivaizdžiai blogai išauklėtas, gavęs blogą išauklėjimą, – pareiškė Sergejus Lavrovas.Karas įvyko tuo metu, kai Maskva piktinosi prezidento Michailo Saakašvilio siekiais nuvesti Gruziją į NATO ir kariniu Gruzijos bendradarbiavimu su Jungtinėmis Valstijomis.

Gruzija tvirtina, kad Rusija po karo nevykdo įsipareigojimų, kuriuos davė per paliaubas nutraukiant karinius veiksmus. Susitarimą, kuriame buvo numatytas ir karinių pajėgų atitraukimas, pasirašė Rusijos, Gruzijos ir Prancūzijos prezidentai. Tačiau Rusija vis dar laiko ir didina karines pajėgas Pietų Osetijoje ir Abchazijoje.

Rusija neturės reikalų su M.Saakašviliu, teigia S.Lavrovas

Maskva niekada neturės reikalų su Gruzijos prezidentu M.Saakašviliu, pirmadienį pareiškė Rusijos URM vadovas Sergejus Lavrovas.

Spaudos konferencijoje pasibaigus deryboms su kolega Pietų Korėjoje S.Lavrovas pabrėžė, kad per neoficialius pokalbius visi rimti politiniai veikėjai Vakaruose pritaria Rusijos požiūriui į dabartinį Gruzijos prezidentą.

„Su žmogumi, kuris davė nusikalstamą įsakymą nužudyti taikdarius, žudyti taikius piliečius, tarp jų Rusijos Federacijos piliečius, mes reikalų neturėsime“, – sakė S.Lavrovas, atsakydamas į klausimą, ar įmanoma normalizuoti Rusijos ir Gruzijos tarpusavio santykius, esant dabartiniam Gruzijos režimui.

Pasak S.Lavrovo, „Michailas Saakašvilis – tai patalogija, tai visos Gruzijos liaudies anomalija ir dar asmuo, kuris akivaizdžiai blogai išauklėtas“.

Kaip pabrėžė Rusijos URM vadovas, M.Saakašvilis „sugalvoja vis naujų ir naujų pasakų dėl savo agresyvios propagandos, dėl to, kaip „iš tikrųjų“ vyko įvykiai 2008 metų rugpjūtį, mėgindamas apversti viską aukštyn kojom“.

„Bet aš galiu jus užtikrinti, kad tos valstybės, kurių veikėjai oficialiai ir nuolat kalba apie būtinybę gerbti Gruzijos teritorinį vientisumą ir reiškia dabartiniam režimui simpatijas viešai, jie per privačius pokalbius parodo, kad puikiai viską supranta. Visi jie žino, ir kalba tai, ką kalba, priverstinai, vadovaudamiesi vadinamuoju liūdnai pagarsėjusiu „politiniu tikslingumu“, – sakė jis.

Iš tikrųjų, pažymėjo S.Lavrovas, „nėra nė vieno rimto veikėjo Vakaruose, kuris nesuprastų, kas ir kaip visa tai padarė“.

BNS
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
Komentarai
Daugiau straipsnių nėra
Rodyti senesnius straipsnius
Sužinokite daugiau
Parašykite atsiliepimą apie 15min