Derybos „turėtų baigtis konkrečiais susitarimais, kurie suteiks Abchazijai ir Pietų Osetijai patikimas saugumo garantijas“, prieš derybų Ženevoje pradžią sakė Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovas Andrejus Nesterenka.
Tie susitarimai turėtų būti „konkretūs ir teisiškai įpareigojami“, sakoma jo pranešime, kurį cituoja Rusijos naujienų agentūros.
Pasak A.Nesterenkos, trečiadienį prasidedančiose derybose reiktų bandyti susitarti dėl saugumo priemonių buferinėse zonose aplink Abchaziją ir Pietų Osetiją, taip pat – uždrausti parduoti Gruzijai „sunkią puolamąją ginkluotę“.
Saakašvilis abejoja sėkme
Derybos Ženevoje turi būti forumas, kuriame rusai ir gruzinai drauge susėstų ir sugalvotų, kaip artinantis žiemai padėti žmonėms, turėjusiems palikti savo namus. Be to, jie turi pradėti visaapimantį konflikto sprendimo procesą.
„Ši tarptautinė diskusija ... yra pradžia. To nereikėtų laikyti pabaiga. Tai gali užtrukti, tad turime turėti kažkiek kantrybės“, – antradienį vakare žurnalistams sakė Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Ban Ki-moonas).
Derybos Ženevoje turi būti forumas, kuriame rusai ir gruzinai drauge susėstų ir sugalvotų, kaip artinantis žiemai padėti žmonėms, turėjusiems palikti savo namus.
Lyg patvirtindamas šią nuomonę, Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis suabejojo sėkmės tikimybe, o nuo Gruzijos atsiskyrusių Pietų Osetijos ir Abchazijos regionų atstovus pavadino etninio valymo vykdytojais.
„Nemanome, kad šie žmonės yra politikai, manome, kad jie yra etninio valymo vykdytojai, ir manome, kad jie yra nusikaltėliai“, – sakė M.Saakašvilis, kuris su žurnalistais kalbėjosi po Briuselyje įvykusio susitikimo su Europos Komisijos pirmininku Jose Manueliu Barroso.
Pietų Osetijos ir Abchazijos atstovų dalyvavimas ar nedalyvavimas susitikimuose Ženevoje kėlė didelius nesutarimus, kurie, regis, nebuvo išspręsti ir antradienį vakare.
„Paliksime šiuos klausimus rytojui, – antradienį sakė Prancūzijos užsienio reikalų ministras Bernard'as Kouchneras, kurio buvo paklausta, kas tiksliai dalyvaus Ženevos derybose. – Rytoj pažiūrėsime, kaip reaguoja įvairūs žaidėjai“.
Panašiai kalbėjo ir Suomijos užsienio reikalų ministras Alexanderas Stubbas, kuris šiuo metu pirmininkauja Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijai (ESBO), drauge su JT ir Europos Sąjunga (ES) rengiančiai šias derybas.
„Žinome, kad tai ilgas procesas, vykdome jį lėtai, žingsnis po žingsnio“, – sakė A.Stubbas.
Rusija užsiminė, kad gali pasitraukti, jei Pietų Osetijos ir Abchazijos delegacijoms nebus suteiktas lygiavertis statusas.
Gruzija yra sakiusi, jog oficialiai numatyta, kad visą dieną vyksiančiose uždarose konsultacijose dalyvaus tik Gruzijos, Rusijos, Jungtinių Valstijų, ES, ESBO ir JT atstovai.
Gruzijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Giga Bokerija antradienį žurnalistams sakė, kad Tbilisis galėtų susitikti su tų separatistinių regionų lyderiais, bet tik neformaliai ir tik jeigu bus įtraukti ir Gruziją remiantys atstovai.
Ankščiau G.Bokerija teigė, kad Maskva mėgina sužlugdyti derybas, pakviesdama dalyvauti jose režimų, kuriuos „įvedė Rusijos okupacinė kariuomenė“, atstovus.
Derybų išvakarėse sužinota, jog JAV neprieštaraus, kad diskusijose dalyvautų nepripažintų respublikų Abchazijos ir Pietų Osetijos atstovai.
„Kaip mes suprantame, Gruzijos regionų Abchazijos ir Pietų Osetijos lyderių atstovai galbūt bus Ženevoje ir galbūt dalyvaus neformaliose diskusijose ne plenariniame posėdyje. JAV atstovai susitikti su jais atskirai neplanuoja“, – sakoma JAV valstybės departamento pranešime.
Nors Rusija pagal susitarimą dėl ugnies nutraukimo, kuriam tarpininkavo ES, pasitraukė iš beveik visos Gruzijos teritorijos, Tbilisis pyksta dėl to, kad Pietų Osetijoje ir Abchazijoje vis dar yra 7,6 tūkst. rusų karių.
Tačiau Rusijos prezidentas Dmitrijus Medvedevas tvirtina, kad Maskva įvykdė savo įsipareigojimus pagal ugnies nutraukimo susitarimą. Be to, Maskva sako, jog per šį susitikimą reikalaus uždrausti parduoti Gruzijai ginklus.
Kaip sakė vienas Briuselio diplomatas, Pietų Osetijos ir Abchazijos atstovai dalyvaus dviejų darbo grupių lygio derybose, bet ne plenarinėse sesijose.
Rusijos pajėgos į Gruziją įžengė po to, kai Gruzija rugpjūčio 8 dieną pradėjo karinį puolimą Pietų Osetijos kontrolei atgauti.
Maskva tvirtino, kad gynė Pietų Osetijoje gyvenančius Rusijos piliečius nuo Gruzijos agresijos, bet Tbilisis apkaltino Maskvą išprovokavus tą konfliktą, kad būtų įtvirtinta rusų kontrolė regione ir destabilizuota provakarietiška Gruzijos vyriausybė.
