„Tai buvo mobili gynybinė operacija, ir jokio tikslo pulti Cchinvalį nebuvo, nes tai mūsų miestas, ir mes neketinome jo užimti. Tačiau situacijai pasikeitus, mes buvome priversti pulti miestą“, – sakė Z.Gogava.
Kalbėdamas apie pasikeitusią situaciją, Z.Gogava turėjo omenyje šalies vadovybės turimą informaciją, kad Rusijos kariniai daliniai rugpjūčio 7-osios vėlai vakare pro Rokio tunelį įžengė į Pietų Osetiją.
Z.Gogava sakė, kad įsakymą pradėti karinę operaciją Gruzijos karinės pajėgos per specialų ryšį iš vyriausiojo kariuomenės vado Michailo Saakašvilio gavo rugpjūčio 7-ąją 23 val. 35 min. vietos laiku.
„Įsakyme buvo numatytos trys užduotys. Pirmoji – sustabdyti technikos ir kariuomenės, įsiveržusios per Rokio tunelį iš Rusijos, judėjimą. Antroji – nuslopinti ugnies taškus, iš kurių nuo rugpjūčio 6-osios buvo apšaudomi taikdariai ir VRM darbuotojai bei Gruzijos kaimai. Trečioji – imtis visų priemonių taikiems gyventojams apsaugoti“, – pastebėjo Gruzijos kariškių vadas.
Šiame įsakyme nebuvo nurodymo šturmuoti Cchinvalį, pažymėjo Z.Gogava.
„Sprendimas paimti Cchinvalį savo kontrolėn buvo priimtas vėliau dėl dviejų priežasčių. Pirma, nesiliaujantis visų taikdariškų postų ir Gruzijos VRM struktūrų apšaudymas, dėl kurio reikėjo perkelti ugnies liniją pirmyn; be to trumpiausias kelias į gruzinų kaimus buvo per Cchinvalį. Tai buvo operacija koridoriui suformuoti“, – aiškino jis apie koridorių, kuriuo civiliai galėtų pasitraukti iš kovos zonos.
Pasak Z.Gogavos, Gruzijos pajėgos Cchinvalį kontroliavo iki rugpjūčio 10 dienos. Dar jis pabrėžė, kad buvo šaudoma pasirinktinai, o Gruzijos pajėgų štabas turėjo žinių, kur yra ginkluotos osetinų grupuotės ir būtent į jų objektus buvo šaudoma.
Anot jo, Gruzijos kariuomenė didelių nuostolių patyrė greta Cchinvalio, ne pačiame Cchinvalyje.
„Rugpjūčio 10-ąją buvo gautas įsakymas atsitraukti po to, kai Rusijos kariuomenė perėjo tiltu per Didžiąją Guptą ir ėmė šaudyti trimis kryptimis. Gruzijos daliniai atsitraukė, kad būtų išvengta nuostolių“, – sakė Z.Gogava.
Jis taip pat pažymėjo, kad visi gruzinų taikdariai konflikto metu buvo užsirišę ant rankų baltus raiščius. Tuo jie skyrėsi nuo rusų karių ir ginkluotų osetinų.
Pasak Z.Gogavos su taikiais gyventojais gruzinų kariai elgėsi taip, kaip buvo apmokyti specialiuose kursuose.
„Nebuvo užfiksuota nė vieno smurto prieš taikius gyventojus fakto iš Gruzijos armijos pusės. Mes štabe puikiai supratome, kad turime reikalą su Gruzijos gyventojais, nors ir kitos tautybės“, – sakė Z.Gogava.
„Gruzijos ginkluotųjų pajėgų jungtinio štabo planuojama karinė operacija buvo mobilios gynybos operacija, o ne puolimo operacija“, – pabrėžė jis. Z.Gogava dar pažymėjo, kad Gruzija turėjo informacijos, jog rengiamasi pulti Tbilisį, ir buvo imtasi visų priemonių, kad to būtų išvengta.
Tai pačiai komisijai Gruzijos reintegracijos ministras Temuras Jakobašvilis sakė, kad laikotarpiu iki rugpjūčio konflikto Abchazijos ir Pietų Osetijos vadovai, remiami Rusijos, atmesdavo visus Tbilisio siūlymus taikiai sureguliuoti nesutarimus, suteikiant šioms Gruzijos sritims dideles autonomijos teises.
T.Jakobašvilis Gruzijos parlamento komisijai dar pabrėžė, jog Rusija iš anksto rengėsi 2008-ųjų rugpjūčio įvykiams. Apskritai, Gruzija nori, kad rugpjūčio įvykius Kaukaze tirtų nepriklausoma tarptautinė grupė.
Gruzijos valdžia pasirengusi pateikti jai visą reikalingą medžiagą, pranešė antradienį Gruzijos užsienio reikalų ministerija.
Tuo metu iš Gruzijos į Maskvą grįžo žmogaus teises ginanti rusų grupė, kuri tyrė padėtį prie Gruzijos sienos su Abchazija ir Osetija, pranešama Rusijos radijo „Ekho Moskvy“ tinklalapyje ekho.msk.ru.
Pasak centro „Memorial“ tarybos vadovo Olego Orlovo, Rusijos kariuomenė yra atsakinga už Gruzijos kaimų griovimą Gorio rajone.
O.Orlovas taip pat apkaltino rusų kariškius, kad jie nekreipė jokio dėmesio į ginkluotų osetinų grupuočių plėšikavimus konflikto zonoje. Tokie plėšikavimai tęsiasi ir dabar.