Išskirtinis interviu, kurį Gruzijos vadovas davė Televizijos naujienų agentūros korespondentui Denisui Kurjanui, ketvirtadienį buvo parodytas Baltarusijos „Pirmojo kanalo“ vakaro laidoje.
Be kita ko, anonsuotame interviu M.Saakašvilis atsakė į klausimus: „Ar galima sutaikyti Tbilisį ir Maskvą? Kada Gruzija įstos į Europos Sąjungą? Kokio valgio atsisako Gruzijos prezidentas ir dėl ko įsižeidžia jo giminaičiai?“ ir kitus.
„Sunku suprasti, ko jie (Rusijos vadovybė) nori. Mes visą laiką norėjome į juos žiūrėti palankiai“, – sakė M.Saakašvilis tiesioginėje laidoje.
Michailas Saakašvilis pareiškė savo meilę Rusijos žmonėms ir Rusijos kultūrai. Jo nuomone, ilgas susvetimėjimas tarp abiejų šalių gali privesti prie to, kad Gruzijoje nebus žinoma apie Rusijos egzistavimą.Pasak jo, „kai mes pradėjome daryti nuolaidas, jie (Rusija) nori dar daugiau“.
Jis taip pat mano, Kad Rusijos pozicijoje dėl Gruzijos yra šantažo. „Jūs pakeiskite savo elgesį, įvykdykite visus mūsų reikalavimus, paskui mes pažiūrėsime“, – apibūdino M.Saakašvilis tai, kaip jis supranta Rusijos poziciją.
„Mes atsisakome daryti pasirinkimą iš to, kas blogai ir labai blogai, mes norime rinktis iš to, kas gerai ir labai gerai“, – sakė Gruzijos prezidentas. Pasak jo, „Rusija puikiai žino mūsų nuostatą, kad mums tebegalioja ankstesnės sienos“.
Drauge M.Saakašvilis pareiškė savo meilę Rusijos žmonėms ir Rusijos kultūrai. Jo nuomone, ilgas susvetimėjimas tarp abiejų šalių gali privesti prie to, kad Gruzijoje nebus žinoma apie Rusijos egzistavimą.
„Tai politika, kuri veda į aklavietę“, – sakė jis ir pridūrė, kad „jau turi savo sūnų versti mokytis rusų kalbos“.
Per interviu taip pat buvo keliamos Gruzijos santykių su Baltarusija, ES, šalies stojimo į NATO perspektyvų temos.
Rusijos reakcija
Rusijos parlamento vadovas Borisas Gryzlovas pareiškė, kad po tokių Baltarusijos žingsnių laukti broliškų santykių pagerėjimo neverta. Ir nors B.Gryzlovas pabrėžė, kad tai jo asmeninė nuomonė, pasakyti žodžiai mažai tai rodė.
„Tie, kurie sudaro galimybę Saakašviliui jaustis prezidentu, kitoje šalyje – taip pat, priima sprendimus, kurie negali turėti įtakos santykių su Rusija gerinimui“, – pareiškė Valstybės Dūmos pirmininkas.
Ir pats atsakė į vieną užduotų interviu klausimų.
„Mums, Rusijai, ponas Saakašvilis – atstumtasis, jokių santykių su juo nėra ir negali būti, – sakė B.Gryzlovas agentūrai ITAR-TASS. – Bet kokie santykiai su Gruzija gerinami gali būti tik tada, jeigu šios šalies prezidentas bus kitas žmogus.“
Rusijos žurnalistai Minsko parodytą interviu komentavo veikiau ironiškai. Jie pareiškė, kad M.Saakašvilio interviu yra rytinės kaimynės kerštas už filmą „Krikšto tėtušis“ („Krestnyj batka“), kuriame kritikuojamas Baltarusijos preidentas Aleksandras Lukašenka, ir gerokai pasišaipė iš to, jog Baltarusijos televizija M.Saakašvilį pagarbiai pavadino Gruzijos revoliucijos vadu.
Baltarusių politologas Aleksandras Klaskovskis sako, kad Baltarusijos eteryje Gruzijos lyderio interviu pasirodymas yra dėsningas dalykas.
„Lukašenkos parašas Astanoje nepanaikino labai opių objektyvių prieštaravimų tarp neva sąjungininkų. Minskas netrukus davė atsaką: liepos 15 dieną „Pirmajame kanale“ bus parodytas interviu su M.Saakašviliu. Še tau, tandeme, granatą!“ – pabrėžia politologas.
Tuo tarpu nepaisydamas visų „sąjunginių susitarimų“ oficialusis Minskas niekada nerėmė Maskvos pozicijos dėl Tbilisio. Nei 2006 metais, kai Maskva paskelbė ekonominę blokadą Gruzijai, nei 2008 metais – po Rusijos ir Gruzijos konflikto.
2009 metais Gruziją aplankė Baltarusijos verslininkų delegacija, vadovaujama Prekybos ir pramonės rūmų prezidento Vasilijaus Romanovo. Toliau aktyviai dirba abiejų šalių Ekonominio bendradarbiavimo komisija.
Eiliniams baltarusiams rekomenduota nepažeisti Gruzijos įstatymų – nesilankyti Abchazijoje ir Pietų Osetijoje apeinant Gruziją.
Draudimą įvažiuoti į šias separatistines respublikas Baltarusijos valdžia aiškina tuo, kad „tokios kelionės pavojingos“, nes „bet kuri verslo veikla okupuotuose regionuose yra nelegali“.
Priemones, kurių ėmėsi Baltarusija, labai gerai įvertino Gruzijos užsienio reikalų ministro pavaduotojas Aleksandras Nalbandovas, pareikšdamas, kad priimti tokius sprendimus šaliai, esančiai „didžiulėje Rusijos priespaudoje“, reikia itin didelės drąsos.
