„Takharo provinciją galima pasiekti tik skrendant“, – pasakojo man draugas, dirbantis Afganistano vidaus žvalgybos agentūroje, mums susitikus aptarti kelionės. „Bet juk 2009 metais į Takharą aš važiavau automobiliu“, – bandžiau protestuoti.
„Taip, tačiau tai buvo prieš dvejus metus. Kelias, jungiantis Kundūzą su Takharu, šiuo metu yra nusėtas pakelės sprogmenimis. Esu tikras, kad nenorėtum rizikuoti gyvybe vien tam, kad patektum į Takharą“, – atsakė draugas.
Taigi į Afganistano šiaurę skridome su kariuomenės atstovais „Blackhawk“ malūnsparniu.
„Mums pavyko išstumti talibus iš Takharo, tačiau prieš palikdami provinciją sukilėliai užminavo kelius“, – aiškino generolas Dawoodas. Jis vadovauja specialiai policijos grupei, pavadintai „Pamir 303“.
Savižudžių išpuoliai
Kelias, jungiantis Kundūzą su Takharu, šiuo metu yra nusėtas pakelės sprogmenimis. Esu tikras, kad nenorėtum rizikuoti gyvybe vien tam, kad patektum į Takharą.Kai nusileidome Takharo provincijoje, generolą pasitiko keliolika pareigūnų ir keli vietos gyventojai. „Prieš dvejus metus nebūtum galėjęs laisvai klaidžioti turguje, nes savižudžių išpuolių tikimybė buvo didžiulė, – sakė generolas Dawoodas. – Tačiau dabar tai daryti jau galima.“
Savižudių išpuolių Takhare aukomis tapo kelei Afganistano pareigūnai, tarp jų – ir gubernatorius iš kaimyninės Kundūzo provincijos, Haji Omaras.
„Sukilėliai čia uždarė mokyklas ir pradėjo iš žmonių rinkti mokesčius. Jie valdė ginklų pagalba“, – sakė vyresnysis Afganistano žvalgybos agentūros pareigūnas.
Jis taip pat pridūrė, kad manoma, jog šiame rajone veikė ir kovotojai iš Uzbekistano, Tadžikistano bei Čečėnijos.
„Didžioji dalis užsienio kovotojų buvo nužudyti per susidūrimus su valdžios pajėgomis, o Talibano lyderiai pabėgo į Pakistaną. Žmonės nenori, kad talibai čia būtų“, – sakė jis.
Khavja Gharas garsėja savo pagalba Afganistano pajėgoms. Daugiau nei 5 tūkst. vyrų iš šių apylinkių prisijungė prie Afganistano nacionalinės kariuomenės, dar apie 7 tūkst. prisijungė prie Afganistano nacionalinės policijos.
„Niekada nepalaikėme Talibano, – tarė man vienas iš vyresnių miestelio gyventojų. – Tačiau, deja, valdžia mus nuvylė.“ Kai kurie žmonės nukentėjo dėl savo ryšių su valdžia.
Mohammadas Gulas pasakojo, kad Talibanas jį nubaudė 100 tūkst. afganių (5 537 litų) bauda, nes jo brolis prisijungė prie kariuomenės. Kitiems buvo uždrausta dirbti savo ūkiuose, nes jie buvo pastebėti padedantys valdžiai.
„Kur buvo Afganistano valdžia ir tarptautinės pajėgos, kai mes kentėjome?“, – klausė M.Gulas. Šiuo metu šiuos žmones labiausiai neramina korupcija ir silpna valdžia.
Išlikęs pasitikėjimas
Girdėjome, kaip vietos mečetėje buvo skaitomos eilutės iš Korano – taip buvo skelbiama, kad ši teritorija išlaisvinta nuo Talibano.
Maždaug 300 vyresnių miestelio gyventojų ir keletas pareigūnų buvo pakviesti dalyvauti renginyje. Pranešėjai vienas po kito kalbėjo apie afganistaniečių didvyriškumą ir pasmerkė Talibaną kaip islamo priešą.
Skeptiškai nusiteikę vietos gyventojai atidžiai klausėsi mečetėje. Dešimtys kitų, nebetilpusių į vidų, susirinko prie jos vartų lauke.
„Žmonės yra dėkingi, kad valdžia išvarė iš čia talibus, – sakė 39–erių metų ūkininkas Janas Mohammadas. – Dabar norime, kad ji išvarytų korumpuotus pareigūnus ir pakeistų atsargos kariuomenę policininkais bei padėtų išminuoti žemės minas.“
Kitas vyras, Shiras Agha, pridūrė: „Jie taip pat turėtų pasirūpinti nuolatiniu vandens tiekimu mums.“
Mečetėje generolas Dawoodas žmonėms žadėjo taiką ir saugumą. „Atsargos karininkai bus nubausti, jei ką nors padarys blogai. Su korumpuotais pareigūnais bus griežtai elgiamasi, o valdžia padės pastatyti bazes vietos policininkams“, – sakė jis.
„Talibanas Khavja Gharą valdė kelerius metus, – sakė rajono gubernatorius Mullah Omaaras. – Turime atlikti daug darbų, kad atgautume žmonių pasitikėjimą.“
Tačiau vietos gyventojai, kaip antai Sayedas Ghulamas, įsitikinę, kad valdžia turėtų mažiau kalbėti ir daugiau dirbti. „Kai valdė Talibanas, niekas jų nenorėjo. Tačiau tuo metu buvo mažiau korupcijos. Čia ekonomika priklauso nuo žemės ūkio. Ar galime maitinti savo žmones, jei laukai ir toliau bus užminuoti?“, – sakė jis.
Nors provincijos žmonės dabar jau yra laisvi nuo Talibano, jie vis dar laukia atsakymų į savo klausimus iš Afganistano valdžios.
