Dabar populiaru
Publikuota: 2016 gegužės 13d. 23:03

H.Clinton prieš D.Trumpą? O gal atsiras trečiasis kandidatas?

Hillary Clinton ir Donaldas Trumpas
AFP/„Scanpix“ nuotr. / Hillary Clinton ir Donaldas Trumpas

Jungtinėse Valstijoje beveik neabejojama, kad lapkritį prezidento rinkimų finišo tiesiojoje susigrums demokratė Hillary Clinton ir respublikonų nominaciją beveik užsitikrinęs Donaldas Trumpas. Bet milijonų amerikiečių toks pasirinkimas netenkina – jie jau kalba, kad rinkimuose galėtų dalyvauti ir pajėgus nepriklausomas kandidatas. Ar tokiu atveju realus netikėtumas?

Skandalingasis D.Trumpas dar gali suvienyti Respublikonų partiją ir užsitikrinti jos lyderių paramą. Tačiau įtakingų konservatorių, kurie tiesiog keikia milijardierių, nemažėja.

Demokratų pusėje situacija panaši. Bernie Sanderso kampanijos sėkmė parodė, kad Hillary Clinton patenkinti toli gražu ne visi rinkėjai, o naujausios apklausos parodė, kad ji net gali pralaimėti D.Trumpui keliose svarbiausiose vadinamosiose „svyruojančiose valstijose“.

Todėl turbūt nenuostabu, kad kai kurie įtakingi JAV politikos veikėjai pradėjo svarstyti apie galimą trečiąjį kandidatą. Nors tokių būna per kiekvienus rinkimus, pajėgus pretendentas iššūkio abiejų partijų atstovams dar niekada nebuvo metęs.

M.Romney yra pavadinęs D.Trumpą „sukčiumi“ ir „apgaviku“, o praėjusią savaitę pabrėžė neketinantis paremti nė vieno iš būsimų kandidatų rinkimuose.

Kas juo galėtų tapti? Bene dažniausiai minimas nuosaikiųjų respublikonų sparno atstovas Mittas Romney, 2012 metais jau dalyvavęs rinkimuose ir nusileidęs Barackui Obamai.

M.Romney yra pavadinęs D.Trumpą „sukčiumi“ ir „apgaviku“, o praėjusią savaitę pabrėžė neketinantis paremti nė vieno iš būsimų kandidatų rinkimuose – kitaip tariant, nei D.Trumpo, nei H.Clinton.

Taip pat – buvęs Niujorko meras Michaelas Bloombergas. Tiesa, nors anksčiau ir svarstęs apie galimą dalyvavimą rinkimuose, jis kovo mėnesį tokią galimybę atmetė.

Bet kalbos vis tiek netyla. Internautai net kalba, kad atėjo laikas trečiosios stiprios partijos atsiradimui, o pastarajai esą galėtų vadovauti, pavyzdžiui, Markas Zuckerbergas. Ar įmanomi dideli JAV politikos pokyčiai?

Partijų nominantai turės keisti stilių

Buvęs Lietuvos ambasadorius JAV Žygimantas Pavilionis taip nemano. Jis įsitikinęs, kad tiek D.Trumpas, tiek H.Clinton per pirminius rinkimus „buvo priversti krypti į pakraščius“, o dabar gludins retoriką.

Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Žygimantas Pavilionis
Irmanto Gelūno / 15min nuotr./Žygimantas Pavilionis

„Teoriškai tai įmanoma, bet aš neįžvelgiu jokių galimybių, kad tai taptų realybe. Trumpas tiesiog jau per daug laimėjo, o Respublikonų partija jau paragino savo narius susivienyti ir susitelkti aplink favoritą.

Taip, Amerika keičiasi. O abu kandidatai finišo tiesiojoje irgi keisis, bandydami gauti kuo daugiau balsų“, – 15min teigė Ž.Pavilionis.

Jo manymu, trečiasis kandidatas, kuris galėtų įveikti tiek respublikoną, tiek demokratą, turėtų būti gerai žinomas amerikiečiams: „O toks yra Trumpas, tokia ir Clinton. 95-97 proc. amerikiečių žino jų pavardes. Toks rodiklis labai aukštas, tad kam nors iš šalies įveikti juos abu būtų iš esmės neįmanoma“, – kalbėjo pašnekovas.

„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hillary Clinton
„Reuters“/„Scanpix“ nuotr./Hillary Clinton

Paklaustas, ar kalbos, kad Amerikai reikia prisiminti, kas yra nuosaikumas ir centristinė politika, pagrįstos, diplomatas vis dėlto sutiko.

„Vėlgi, jau kelinti rinkimai kandidatams iš pradžių reikia lįsti labai giliai į kairę arba į dešinę. Tai ženklas, kad Amerika keičiasi ir ieško savęs pasaulyje visuomenė smarkiai poliarizuojasi – centre lieka vis mažiau žmonių, kurie sugebėtų atstovauti nacionaliniams interesams.

Bet dabar, po patvirtinimų partijų suvažiavimuose, kandidatai privalės įrodyti, kad sugebėtų valdyti pasaulį. Tai reiškia, kad jie turės kalbėti kitaip – ne taip, kaip savo parapijose“, – vylėsi Ž.Pavilionis.

Ir D.Trumpą galima laikyti alternatyviu kandidatu

Panašios nuomonės – ir politikos bei ryšių su visuomene specialistas Darius Udrys, kuris gimė ir užaugo Amerikoje. Jis visas kalbas apie trečiąjį kandidatą vadina „politiniu teatru“.

„Teatras todėl, kad yra labai daug nepatenkintų tuo, kad D.Trumpas neatspindi konservatoriškų vertybių, kurios pastaruoju metu buvo įsitvirtinusios Respublikonų partijoje. Jie svajoja apie alternatyvą, bet tokio žmogaus tiesiog nėra.

aut. Jonas Petronis)/Darius Udrys
Jono Petronio nuotr./Darius Udrys

Nėra žmogaus, kuris būtų pakankamai įtakingas ir garsus jau dabar, kad galėtų konkuruoti su dabartiniais pagrindiniais kandidatais“, – 15min kalbėjo D.Udrys.

Jis priminė, kad M.Bloombergas, apie kurį dabar svarsto konservatyvūs apžvalgininkai, iš tiesų negarsėja dešiniosiomis pažiūromis: „Jis buvo pakankamai liberalus Niujorko meras, tad yra nereali konservatyvi alternatyva D.Trumpui“.

„Net M.Romney savo laiku nebuvo labai konservatyvus. Be to, jis 2012 metais pralaimėjo. Kam reikia žmogaus, kuris kartą jau pralaimėjo?“ – klausė ekspertas.

Nors Amerikoje daugybei žmonių nepatinka nei D.Trumpas, nei H.Clinton, D.Udrys mano, kad JAV nėra jokios politinės jėgos, kuri palaikytų centristinę, nuosaikiąją alternatyvą.

M.Bloombergas, apie kurį dabar svarsto konservatyvūs apžvalgininkai, iš tiesų negarsėja dešiniosiomis pažiūromis.

„Žinoma, žmonės finaliniame etape jau nebalsuoja pagal partines linijas. Ne veltui tokių nuosaikių kandidatų nebūna, o jei ir būna, jiems nepasiseka. Ankstesni trečiųjų partijų kandidatai netgi būdavo panašūs į D.Trumpą – pavyzdžiui, Patas Buchananas ar Rossas Perot.

Tiesą sakant, galima sakyti, kad pats D.Trumpas tam tikra prasme ir yra trečiosios partijos kandidatas. Tik jam pavyks pasiglemžti respublikonų nominaciją. Jam pavyko įlįsti ten, kur nominuojami partijų kandidatai, ir nereikėjo eiti į rinkimus atskirai“, – svarstė D.Udrys.

Anot jo, D.Trumpas elgėsi pagal visas taisykles: „Kad partijos šulams nepriimtinos jo pozicijos, dar nereiškia, jog jis negali laimėti. Tad dabar respublikonų lyderiams skauda galvą. Akivaizdu, kad partijos vadovybė nutolusi nuo rinkėjų, kurių pažiūros jau kitokios“.

R.Perot sėkmė tik padėjo B.Clintonui

Šiaip jau galima sakyti, kad pastaruosius 150 metų amerikiečiai, per prezidento rinkimus balsuodami už Respublikonų ar Demokratų partijai nepriklausantį kandidatą, išmeta savo balsą į šiukšlių dėžę.

Paskutinį kartą alternatyvus kandidatas vieną iš pagrindinių partijų atstovų buvo aplenkęs 1912 metais.

Bet ir tada tas rinkimų dalyvis buvo itin populiarus buvęs JAV prezidentas Teddy Rooseveltas, o jis nugalėjo vos 6 valstijose ir nusileido demokratui Woodrow Wilsonui.

Aišku, kaskart paribio kandidatų vis atsiranda. Jukt tik įsivaizduojama, kad Amerikoje veikia dviejų partijų sistema – jų yra ir daugiau, tik už jas niekas niekada nebalsuoja.

Rinkimuose atkakliai dalyvauja Žaliųjų partijos, Libertarų partijos, net Prohibicijos partijos kandidatai, bet iki dviženklės surinktų balsų procentinės dalies jie dar nebuvo prasimušę.

„Twitter“ nuotr./Rossas Perot
„Twitter“ nuotr./Rossas Perot

O iš nepriklausomų kandidatų geriausiai pasirodė D.Udrio minėtas R.Perot. 1992 metais jis apklausose ilgai pirmavo ir prieš demokratą Billą Clintoną, ir prieš perrinkimo siekusį respublikoną George'ą H.W.Bushą, bet galiausiai liko su 19 proc. balsų.

Taip jis net padėjo lengvai nugalėti Billui Clintonui, už kurį balsavo 43 proc. rinkėjų.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą

Vardai

Ypatingos

Kviečiame anties

Video

01:06
02:24
01:41

Esports namai

Maistas

Parašykite atsiliepimą apie 15min