Mirties kvapas apgaubė sostinę Port o Prensą, o jokios technikos neturintys gyventojai tebesirausia griuvėsiuose, ieškodami likusių gyvų žmonių. Jie buvo priversti dar vieną naktį praleisti po atviru dangumi, baimindamiesi pakartotinių smūgių po antradienį smogusio 7 balų žemės drebėjimo.
Didelio masto tarptautinė pagalbos operacija jau prasidėjo, tačiau griuvėsiuose vis dar nesimatė sunkiosios technikos, nors tonos labai reikalingų atsargų užplūdo Haičio tarptautinį oro uostą.
Vienos iš neturtingiausių Šiaurės pusrutulio šalių pareigūnai perspėjo, kad žuvusiųjų skaičius gali perkopti 100 tūkst., o iš viso nuo šio galingo žemės drebėjimo galėjo nukentėti apie 3 mln. gyventojų.
Tarptautinis Raudonasis Kryžius nurodė, kad didžiausias per daugiau nei 150 metų tą Karibų jūros salą sukrėtęs žemės drebėjimas tikriausiai nusinešė 40–50 tūkst. žmonių gyvybių. „Jeigu tarptautinė pagalba neatvyks, padėtis greitai blogės. Mums skubiai reikia vandens ir maisto“, – sakė haitietė Lucille, vis dar negalinti atsitokėti nuo nuniokojimo ir mirties vaizdų.
Port o Prense girdėjosi pavieniai šūviai, o liudininkai sakė, kad mieste jau prasidėjo marodieriavimas. Haičio sostinę per kelis pastaruosius dešimtmečius ne kartą siaubė stichinės nelaimės, smurtas.
„Daugiau gydytojų, mažiau žurnalistų“, – piktai šūktelėjo vienas vyras, grūmodamas kumščiais užsieniečių žurnalistų grupei. Tikimasi, kad penktadienį prie nuniokoto Haičio krantų inkarą išmes milžiniškas JAV lėktuvnešis, kuris taps gelbėtojų komandas ir gyvybiškai svarbias atsargas žemės drebėjimo aukoms gabenančių sraigtasparnių tūpimo aikštele.
Tačiau visoje sostinėje gali išvysti tuos pačius šiurpius vaizdus, kaip haitiečiai plikomis rankomis beviltiškai kasa nuolaužų kalnus, o iš po griuvėsių sklinda užverstų žmonių šauksmai ir aimanos.
Kai kurie žmonės iš paklodžių ir kitų po ranka pakliuvusių medžiagų statėsi laikinas palapines centrinėje aikštėje, o kiti, susirinkę menkus turto likučius, traukė iš miesto, ieškodami saugesnių vietų.
Šimtai lavonų, iš jų dalis smarkiai sumaitotų ir pusnuogių, gulėjo lauke prie nuniokotos centrinės ligoninės, o minios sielvartaujančių haitiečių ėjo nuo vieno kūno prie kito, mėgindami rasti artimųjų palaikus.
Haityje gyvenantis hiphopo atlikėjas Wyclefas Jeanas šias sąlygas vadino apokalipse ir sakė, kad Haitis privalo surinkti milijoną dolerių per dieną, kad išgyventų.
Dieną praleidome rinkdami lavonus – visą dieną tik tai teveikėme.„Dieną praleidome rinkdami lavonus – visą dieną tik tai teveikėme. Gatvėse tiek daug lavonų, kad lavoninės ir kapinės perpildytos“, – pasakojo televizijai „Fox News“.
Medicinos darbuotojai stengėsi padėti daugybei sergančių ir sužeistų žmonių, o labdaros organizacija „Gydytojai be sienų“ nurodė, jog daug pacientų patyrė „sunkių traumų, galvos sužalojimų, susilaužė galūnes“ arba smarkiai apdegė.
Ryšys tebebuvo prastas, o eismą trikdė užversti keliai ir degalų stygius. JAV valstybės departamento atstovas P.J.Crowley sakė, kad į nelaimės zoną jau atvyko aštuonios paieškų ir gelbėjimo komandos, kurias iš viso sudaro 260 žmonių. Pagalbą pažadėjo arba jau pasiuntė 30 šalių.
Į Haitį jau atvyko gelbėtojų iš Kinijos, Prancūzijos, Islandijos, Jungtinių Valstijų ir Venesuelos, o Vašingtonas siunčia laivus, sraigtasparnius, lėktuvus, gelbėtojų komandas, plaukiojančią ligoninę ir daugiau nei 5 tūkst. karių.
JAV prezidentas Barackas Obama mėgino paguosti nevilties apimtus haitiečius, kuriems labai stinga maisto, vandens ir pastogės, nurodydamas nedelsiant skirti tai šaliai 100 mln. dolerių.
„Haičio žmonėms aiškiai ir tvirtai sakome: jūs nebūsite apleisti ir užmiršti“, – sakė jis.
Jungtinės Valstijos taip pat ėmė reguliuoti lėktuvų maršrutus perpildytame oro uoste, kuris dabar veikia ištisą parą, pridūrė B.Obama. Daug skrydžių vėlavo, o komandos nespėdavo iškrauti siuntų.
Tačiau gatves kol kas pasiekė tik nedidelė pagalbos dalis. Viename naujienų agentūros AFP vaizdo reportaže matyti, kad iš sraigtasparnio mėtant maistą, viename miesto rajone kilo muštynės. Haitiečiai taip pat pyko nesulaukdami nė žodžio iš savo lyderių.
Atkakliai plušantys gyventojai išgelbėjo dešimtis žmonių, o griuvėsius pradėjo tikrinti kinologai su dresuotais šunimis. Tačiau džiaugsmo akimirkos buvo retos, kad numaldytų sielvartą dėl miestą ištikusios milžiniškos katastrofos.
