R. al Assadui buvo 88-eri. Jis mirė Jungtiniuose Arabų Emyratuose, naujienų agentūrai nurodė du su jo mirtimi susipažinę šaltiniai.
Buvęs kariuomenės karininkas, padėjęs Hafezui al Assadui per 1970 m. perversmą užimti valdžią ir įtvirtinti autoritarinį režimą, Rifaatas al Assadas per ilgus tremties metus, daugiausia praleistus Prancūzijoje, ir toliau puoselėjo prezidento ambicijas.
Pabėgo iš Sirijos po Assado nuvertimo
Į Siriją jis sugrįžo 2021 m., tačiau 2024-aisiais vėl pasitraukė iš šalies po to, kai buvo nuverstas jo sūnėnas, prezidentas Basharas al Assadas.
Kai 2000 m. mirė Hafezas al Assadas, Rifaatas al Assadas nepritarė valdžios perdavimui Basharui al Assadui ir pasiskelbė teisėtu įpėdiniu, tačiau šis bandymas mesti iššūkį vadovybei galiausiai pasirodė esąs be realios galios.
2011 m., Sirijoje prasidėjus sukilimui, Rifaatas al Assadas vėl pasisakė iš užsienio, ragindamas savo sūnėną Basharą al Assadą skubiai pasitraukti iš posto, siekiant užkirsti kelią pilietiniam karui.
Tačiau kartu jis stengėsi nukreipti kaltę nuo Basharo al Assado, teigdamas, kad sukilimą prieš jo valdymą nulėmė susikaupusi klaidų visuma.
Praėjus daugiau nei dešimtmečiui, Basharas al Assadas, tuo metu vis dar buvęs valdžioje, leido savo dėdei sugrįžti į Siriją ir padėjo jam išvengti kalėjimo Prancūzijoje, kur Rifaatas al Assadas buvo pripažintas kaltu dėl to, kad, pasisavinęs iš Sirijos valstybės nukreiptas lėšas, įsigijo nekilnojamojo turto už milijonus eurų.
Kai žlugo Basharo al Assado valdžia, Rifaatas al Assadas mėgino pabėgti per Rusijos karinę oro bazę, tačiau jam buvo atsisakyta leisti į ją patekti. Galiausiai jis kirto sieną į Libaną – pasak vieno su įvykiu tiesiogiai susipažinusio šaltinio, per upę jis buvo perneštas artimo bendražygio ant nugaros.
„Hamos skerdikas“
Rifaatas al Assadas, jaunesnysis Hafezo al Assado brolis, gimė Kardahos kaime – kalnuotoje vietovėje netoli Viduržemio jūros pakrantės, kuri laikoma alavitų mažumos, kuriai priklauso ši šeima, centru.
Po 1970 m. perversmo Rifaatas al Assadas tapo viena įtakingiausių figūrų Assado režime. Jis vadovavo elitinėms pajėgoms, kurios 1982 m. Hamoje žiauriai numalšino „Musulmonų brolijos“ sukilimą – vieną didžiausių grėsmių Hafezo al Assado 30 metų trukusiam valdymui.
Šis tris savaites trukęs niokojantis puolimas, per kurį žuvo daugiau nei 10 tūkst. žmonių, dažnai apibūdinamas kaip modelis, pagal kurį Basharas al Assadas maždaug po trijų dešimtmečių malšino sukilimą prieš savo valdžią.
2022 m. nepriklausoma stebėsenos organizacija „Syrian Network for Human Rights“ (SNHR), remdamasi informuotais vertinimais, teigė, kad Hamoje žuvo nuo 30 tūkst. iki 40 tūkst. civilių.
2024 m. kovo mėnesį Šveicarijos generalinė prokuratūra paskelbė, kad Rifaatas al Assadas bus teisiamas dėl karo nusikaltimų ir nusikaltimų žmoniškumui, susijusių su jo veiksmais Hamoje.
Pagal Šveicarijos prokurorų kaltinamąjį aktą, per Hamos puolimą žuvo nuo 3 tūkst. iki 60 tūkst. žmonių, dauguma jų – civiliai. Rifaatas al Assadas per savo advokatus pareiškė, kad jis visada neigė bet kokį dalyvavimą šiuose veiksmuose.
Garsusis konfliktas
Jo vaidmuo malšinant Hamos sukilimą dar labiau sustiprino jo pozicijas režime.
Savo knygoje „Asadas: kova dėl Artimųjų Rytų“ (angl. „Asad: The Struggle for the Middle East“) žurnalistas Patrickas Seale’as pergalę prieš „Musulmonų broliją“ įvardijo kaip vieną iš priežasčių, kodėl aukšti režimo pareigūnai 1983 m., Hafezui al Assadui sunkiai susirgus ir baiminantis, kad jis nepasveiks, atsigręžė į Rifaatą al Assadą.
Kitais metais jis buvo paskirtas viceprezidentu.
Kol Hafezas al Assadas dar sirgo, Rifaatas al Assadas pradėjo spausti dėl pokyčių valdžioje, o Damaske pasirodė jo atvaizdai karinėje uniformoje. Kai Hafezas al Assadas pasveiko, jis buvo „ypač nepatenkintas“, rašė Patrickas Seale’as.
Jų varžymasis pasiekė kulminaciją 1984 m., kai Rifaatas al Assadas įsakė savo pajėgoms perimti svarbių Damasko objektų kontrolę, grasindamas atviru konfliktu. Vis dėlto Hafezas al Assadas įtikino jaunesnįjį brolį atsitraukti.
Po nepavykusio perversmo Rifaatas al Assadas paliko Siriją.
Slapstėsi nuo teisingumo
Įsitvirtinęs kaip turtingas verslininkas Europoje, jis iš pradžių apsigyveno Ženevoje, vėliau persikėlė į Prancūziją ir Ispaniją.
Vėlesniais metais jis buvo dažnai matomas pietų Ispanijoje, Marbeljos Puerto Banuse, vaikščiojantis su asmens sargybinių palyda. Ten jis taip pat turėjo nekilnojamojo turto prie jūros.
Tačiau jo turtai vis dažniau tapdavo korupcijos tyrimų objektu.
2020 m. Prancūzijos teismas pripažino Rifaatą al Assadą kaltu dėl to, kad, naudodamas iš Sirijos valstybės pasisavintas lėšas, jis įsigijo Prancūzijoje nekilnojamojo turto už milijonus eurų, ir skyrė jam ketverių metų laisvės atėmimo bausmę.
Buvo nurodyta konfiskuoti visą jo turtą Prancūzijoje, kuris tuo metu buvo vertinamas 100 mln. eurų, taip pat 29 mln. eurų vertės nekilnojamąjį turtą Londone.
Rifaatas al Assadas kaltinimus neigė.
Jo sugrįžimas į Siriją 2021 m. nebuvo pirmasis nuo nepavykusio perversmo: 1992 m. jis buvo grįžęs dalyvauti motinos laidotuvėse.
Vienas režimui palankus laikraštis pranešė, kad 2021 m. jis sugrįžo „siekdamas išvengti įkalinimo Prancūzijoje“ ir nevaidins jokio politinio ar visuomeninio vaidmens.
2023 m. balandį socialiniuose tinkluose paskelbtoje nuotraukoje jis buvo matomas žmonių grupėje kartu su besišypsančiu Basharu al Assadu.
