„Privalome sergėtis plieninių spaustuvų, kuriomis vyriausybės visame pasaulyje lėtai traiško pilietinę visuomenę ir žmogišką dvasią“, – H.Clinton sakė delegatams iš 75 šalių Lenkijos mieste Krokuvoje per konferenciją, skirtą demokratijos patiriamų iššūkių temai.
Liepos 2–4 dienomis vykusiame forume buvo minimos Demokratijų bendrijos įsikūrimo 10-osios metinės. Šiai demokratijos vertybes propaguojančiai tarptautinei organizacijai priklauso daugiau nei šimtas šalių.
Šeštadienį per diskusijas, kurioms vadovavo Lenkijos užsienio reikalų ministras Radoslawas Sikorskis, daugiausiai dėmesio skirta klausimams, kaip būtų galima apginti demokratiją ir atremti jos patiriamus iššūkius tokiose šalyse kaip Baltarusija, Iranas, Haitis, Zimbabvė, Šiaurės Korėja ar Mianmaras.
Tyrėjai teigia, kad pilietinės ir esminės žmogaus teisės patyrė nuosmukį 40 šalių – daugiausiai Afrikoje, Lotynų Amerikoje, Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose.„Demokratija išreiškia visuotinį žmogišką troškimą dalyvauti kuriant taisykles, nuo kurių priklauso mūsų gyvenimai. Jis yra toks pat fundamentalus, kaip ir būtinybė kvėpuoti“, – pareiškė JAV diplomatijos vadovė. Ji iškart perspėjo saugotis klaidinančių pažadų paspartinti ekonomikos augimą be lygiagretaus demokratijos vystymo.
H.Clinton paskelbė, kad Jungtinės Valstijos skirs du milijonus dolerių (5,53 mln. litų) naujam fondui, kuris rems įvairiose šalyse persekiojamas nevyriausybines organizacijas (NVO).
„Tikimės, kad šis fondas bus naudojamas, užtikrinant teisinį atstovavimą, ryšių technologijas, tokias kaip mobilųjį ryšį ir prieigą prie interneto, taip pat kitas greitos paramos priemones NVO, kurios patiria spaudimą, – sakė ji. – Gindami šiuos drąsius žmones giname idėją, kuri buvo ir bus esminė mūsų visų visuomenių sėkmei. Labai rizikuojame mes visi, ne vien jie.“
Vašingtone įsikūrusio strateginių tyrimų instituto „Freedom House“ sausį paskelbtoje ataskaitoje nurodoma, kad svarbiausios žmogaus teisės ir laisvės pastaruosius ketverius metus silpnėjo visame pasaulyje.
Tyrėjai teigia, kad pilietinės ir esminės žmogaus teisės patyrė nuosmukį 40 šalių – daugiausiai Afrikoje, Lotynų Amerikoje, Azijoje, Artimuosiuose Rytuose ir buvusiose Sovietų Sąjungos respublikose.
H.Clinton paragino Jungtinių Tautų (JT) Žmogaus teisių tarybą labiau susirūpinti pilietinės visuomenės apsauga.
„Asociacijų laisvė yra vienintelė iš JT Žmogaus teisių deklaracijoje apibrėžtų laisvių, kuriai JT žmogaus teisių mechanizmas neskiria specialaus dėmesio. Tai privalo keistis“, – pabrėžė ji.
Krokuvoje vykusiose diskusijose taip pat dalyvavo Švedijos užsienio reikalų ministras Carlas Bildtas, Ispanijos diplomatijos vadovas Miguelis Angelis Moratinosas ir Europos Parlamento pirmininkas Jerzy Buzekas.
„Apie 116 šalių šiuo metu yra nusprendusios rengti demokratinius rinkimus, tačiau tai apima tik pusę pasaulio gyventojų“, – J.Buzekas sakė žurnalistams.
