Šie rezultatai yra naujausias smūgis demokratiniam judėjimui. Rinkimai įvyko tokiu metu, kai Kinija didina spaudimą pusiau autonominiam miestui laikytis Pekino linijos po precedento neturinčių iššūkių, įskaitant masinius mitingus už reformas ir judėjimo už nepriklausomybę atsiradimą.
Sekmadienio balsavimas buvo surengtas Pekinui privertus diskvalifikuoti šešis maištavusius įstatymų leidėjus, laimėjusius 2016 metais visame mieste įvykusius rinkimus.
W.Lamas: „Tai baisiai slegianti diena demokratinei Honkongo plėtrai.“
Dėl keturių iš šešių atsiradusių vietų dabar buvo varžomasi per įtemptus papildomus rinkimus. Jų metu Kinijos šalininkai prie vienos rinkimų apylinkės įžeidinėjo jaunus demokratijos aktyvistus.
Pirmadienį ryte suskaičiavus visus balsus paaiškėjo, kad demokratijos šalininkų stovykla susigrąžino tik dvi iš keturių vietų.
Pasak analitikų, nuviliantys rezultatai atspindi demokratų nesugebėjimą pateikti gyventojams veiksmingos vieningos platformos, taip pat rinkėjų apatiją. Rinkėjų aktyvumas buvo mažiau nei 50 proc. – mažesnis nei per ankstesnius pastarųjų metų rinkimus.
„Tai baisiai slegianti diena demokratinei Honkongo plėtrai“, – naujienų agentūrai AFP sakė politikos analitikas Willy Lamas.
„Pekinas labai džiaugsis, kad įveikė Honkongo žmonių dvasią“, – pridūrė W.Lamas. Jo nuomone, kai kurie rinkėjai paprasčiausiai atsisakė kovos.
Papildomų rinkimų rezultatai taip pat atspindi sunkumus demokratijos šalininkų stovykloje, kuri apima platų politinį spektrą, nuo nepriklausomybės šalininkų iki centristų politikų.
Veto teisės neatgavo
Demokratai dabar turi 26 iš 70 vietų iš dalies renkamame miesto parlamente.
Tai reiškia, kad jie padidino savo galimybes blokuoti kai kuriuos svarbius įstatymų projektus, kuriems patvirtinti reikia dviejų trečdalių daugumos.
Tačiau jie ir toliau negalės paveikti daugumos įstatymų projektų, kurių patvirtinimui reikia mažesnės persvaros, nes neatgavo veto teisės, prarastos dėl minėto šešių deputatų diskvalifikavimo.
Prokiniškai Honkongo vyriausybei uždraudus šiuose papildomuose rinkimuose dalyvauti jaunai demokratijos šalininkų lyderei Agnes Chow, kurios partija nori Honkongo apsisprendimo teisės, aktyvistai kaltino valdžią politiniu atsijojimu.
Kinijos pareigūnus piktina už nepriklausomybę agituojančių aktyvistų atsiradimas. Raginimus suteikti miestui apsisprendimo teisę Kinija taip pat laiko pavojingo skaldančio vajaus dalimi.
Balsavimas vyko tą pačią dieną, kai Kinijos komunistų partija nusprendė suteikti prezidentui Xi Jinpingui mandatą valdyti iki gyvos galvos. Tai pakurstė nuogąstavimus, kad Honkongo laisvėms kils vis didesnis pavojus.
A.Chow pakeitęs Au Nok-hinas išsilaikė Honkongo salai skirtoje vietoje, bet sakė, kad jaučiasi „pusiau“ patenkintas, nes jo stovykla neatgavo visų keturių vietų.
Edwardą Yiu, vieną iš 2016 metais išrinktų ir vėliau nušalintų deputatų, nedidele persvara įveikęs isteblišmentą remiantis kandidatas Vincentas Chengas sakė, kad ši rinkimų kova vyko „nepalankiomis aplinkybėmis“.
Tarp šešių diskvalifikuotų įstatymų leidėjų yra buvusių protestų lyderių ir nepriklausomybės aktyvistų.
Visi jie buvo nušalinti dėl į priesaiką įterptų protesto pareiškimų, įsikišus Pekinui.
Honkongo parlamentas yra iš esmės pakreiptas Pekino naudai, nes tik pusė iš 70 jo narių yra renkami. Kitus parenka tradiciškai isteblišmentą remiančios interesų grupės.
Papildomų rinkimų rezultatai yra naujausias smūgis demokratams, kurie, 2014 metų masiniam „Skėčių judėjimui“ nelaimėjus politinių reformų, buvo vis labiau spaudžiami.
Kai kurie garsūs aktyvistai buvo įkalinti dėl kaltinimų, susijusių su protestais, ir kovotojai už demokratiją baiminasi, kad atviriems politiniams debatams skirtai erdvei yra iškilęs rimtas pavojus.
