Liu Xiaoyunas nė neįsivaizdavo, kas jo laukia.
Ant jo galvos uždėtas šalmas buvo prijungtas prie keisto aparato. Jį įjungus, Liu pakaušis tarsi nutirpo. Kai gydytojas pasuko rankenėlę, keistą nutirpimo jausmą pakeitė skausmas – tarsi badytų adatomis.
Po keleto minučių jo kūnas pradėjo drebėti. Liu ne iškart suvokė patyręs elektrošoko terapiją.
Pseudonimu Liu pasivadinęs asmuo – vienas iš tuzino Kinijos LGBT (lesbiečių, gėjų, biseksualų ir transseksualų) bendruomenės narių, kuriuos, rengdama naująją ataskaitą, apklausė HRW.
Anot HRW, tokios pseudomokslu paremtos praktikos Kinijoje – plačiai paplitusios. Nors šalyje homoseksualumas laikomas ne nusikaltimu, o psichine liga, tokia terapija atliekama ir valstybinėse ligoninėse.
Kinijos Nacionalinė sveikatos ir šeimos planavimo komisija (NHFPC), prižiūrinti ligonines, neatsakė į prašymus pakomentuoti. Kinijos psichiatrų asociacija taip pat neatrašė į HRW laiškus.
Pasaulyje praktikos atsisakyta
Tokia neva seksualinę orientaciją galinti pakeisti terapija visame pasaulyje buvo naudojama keletą dešimtmečių. Pavyzdžiui, JAV homoseksualumas iš psichinių sutrikimų sąrašo buvo išbrauktas tik 1973-iaisiais.
APA įspėja, kad tokia terapija „kelią didelę grėsmę jauniems žmonėms, kadangi ji reprezentuoja požiūrį, jog lesbiečių, gėjų ir biseksualių žmonių seksualinė orientacija yra psichinė liga ar sutrikimas“.
Amerikos psichologų asociacijos (APA) teigimu, „dauguma pagrindinių psichologinės sveikatos profesijų atmeta“ bandymus pakeisti seksualinę orientaciją.
APA įspėja, kad tokia terapija „kelią didelę grėsmę jauniems žmonėms, kadangi ji reprezentuoja požiūrį, jog lesbiečių, gėjų ir biseksualių žmonių seksualinė orientacija yra psichinė liga ar sutrikimas“.
Ši praktika uždrausta daugumoje JAV valstijų, kai kuriose Australijos dalyse ir Kanadoje.
Tiesa, jai kurį laiką priešinamasi ir Kinijoje. 2014-aisiais Pekino teismas priėmė nuosprendį, palankų gėjui, pateikusiam ieškinį prieš tokias praktikas vykdančią kliniką. Vėliau iškeltos tokio tipo bylos taip pat buvo laimėtos.
Kinijoje homoseksualumas dekriminalizuotas 1997-aisiais. 2001 m. Kinijos psichologų asociacija pašalino homoseksualumą iš psichologinių sutrikimų sąrašo.
HRW teigia, kad nors Kinijos visuomenė pamažu ima priimti homoseksualius ir transseksualius asmenis, daugybėje klinikų vis dar taikomos orientacijos keitimo terapija. Prie to tik prisideda vis dar egzistuojanti, ypač tarp vyresnio amžiaus kinų, LGBT asmenų stigmatizacija.
Šeimos spaudimas
Rengdama ataskaita HRW kalbėjosi su LGBT bendruomenės nariais iš visos Kinijos. Visi jie pasakojo apie tokius pat „gydymo“ būdus – priverstinį medikamentų vartojimą, hipnozės terapiją ar elektrošoką.
Homoseksualas: „Mano tėvas atsiklaupė prieš mane verkdamas. Tėvas sakė nežinantis, kaip reikės toliau gyventi šiame pasaulyje ir pažvelgti kitiems šeimos nariams į akis, jei žmonės sužinos, kad esu gėjus.“
Taikant elektrošoką asmenys pririšami prie kėdžių ar lovų ir prijungiami prie specialių prietaisų. Tuomet rodant homoseksualų pornografiją arba liepiant galvoti asmenines seksualines patirtis siunčiamos elektrošoko bangos.
Siekiama, kad homoseksualių santykių sukeltas lytinis susijaudinimas būtų asocijuojamas su skausmu ar diskomfortu.
HRW kalbinti asmenys teigė bandę keisti seksualinę orientaciją dėl tėvų ar šeimos spaudimo. Kai kurie tikino, kad terapija jiems buvo taikoma per prievartą, klinikose jie buvo laikomi prieš savo valią.
„Mano tėvas atsiklaupė prieš mane verkdamas, – pasakojo vienas iš nukentėjusiųjų. – Tėvas sakė nežinantis, kaip reikės toliau gyventi šiame pasaulyje ir pažvelgti kitiems šeimos nariams į akis, jei žmonės sužinos, kad esu gėjus.“
Tradicinį tėvų spaudimą pratęsti giminę ir padovanoti jiems anūkų tik pablogino praeitais metais šiek tiek liberalizuota (tačiau ne visiškai panaikinta) vieno vaiko politika. Vadinasi, LGBT bendruomenės nariai dažnai yra vienintelė tėvų viltis sulaukti anūkų.
Tos pačios lyties asmenų santuoka Kinijoje nėra įteisinta, tokios poros negali įsivaikinti. Todėl siekiant turėti vaikų padidėja fiktyvių santuokų arba priverstinės terapijos tikimybė.
Trūksta teisinės apsaugos
Nenuostabu, kad terapija, nepagrįsta jokiais moksliniais įrodymais, neveikia.
„Individai paleidžiami arba todėl, kad šeimos nebeišgali gydymo, arba todėl, jog gydytojai ir psichiatrijos klinikos pasiduoda nesulaukusios siekiamo terapijos efekto“, – rašoma HRW ataskaitoje.
HRW ataskaita: „Individai paleidžiami arba todėl, kad šeimos nebeišgali gydymo, arba todėl, jog gydytojai ir psichiatrinės klinikos pasiduoda nesulaukdamos siekiamo terapijos efekto.“
Be to, neva seksualinę orientaciją keičianti terapija su ja susidūrusiems žmonėms palieka gilias traumas.
HRW kalbinti asmenys pasakojo apie tokius šalutinius poveikius kaip depresija ar psichologinės traumos, sukeltas personalo elgesio ir nuolatinio bandymo įtikinti, kad homoseksualumas yra nesveika ir nenormalu.
Anot HRW, dauguma apklaustų LGBT asmenų buvo gydomi valstybinėse ligoninėse arba vyriausybės licencijas turinčiose klinikose.
Nors homoseksualumas šalyje nėra laikomas psichiniu sutrikimu, o prieš orientacijos keitimo terapiją taikančias klinikas pradėti teismo procesai baigiasi nukentėjusiųjų naudai, nėra šią praktiką draudžiančių ar ribojančių įstatymų.
„Esame prieš tai, kad nėra jokių įstatymų ar reglamentų, skirtų apsaugoti individus nuo diskriminacijos dėl seksualinės orientacijos. Prieš tai, kad nėra nustatytų aktualių psichiatrijos praktikų profesinių gairių. Prieš tai, kad šeimos yra pasiryžusios sumokėti didžiules sumas, kad „išgydytų“ individus nuo seksualumo. Esame prieš egzistuojančias žalingas praktikas“, – rašoma ataskaitoje.
HRW rekomendavo, kad NHFPC „išleistų reglamentus ar sudarytų gaires, aiškiai uždraudžiančias valstybinėms ligoninėms ir privačioms klinikoms atlikti orientacijos keitimo terapiją“ ir sustiprinti ligoninių stebėjimą tam, kad ši praktika nebebūtų vykdoma.
