Jis ne toks optimistiškas dėl Rusijos ateities: „Vienintelė šalis, dėl kurios turiu didelių abejonių, yra Rusija. Visiškai neįsivaizduoju, kas nutiks Rusijai. Man visa tai atrodo kaip didelis tamsus debesis.“
Ekspertais tampa kultūrininkai
Žinomas Rusijos kultūros komentatorius A.Troickis šiuo metu gyvena Taline, dėsto Helsinkio ir Talino universitetuose. Pokalbis, kurį vedė EHU plėtros ir komunikacijos prorektorius dr. Darius Udrys, sukosi apie Rusijos kultūros ir politikos pasaulius, visuomenės nuotaikų šaknis, Rusijos poveikį kaimyninėms šalims ir Rusijos kultūros elito poziciją.
„Dėl Rusijos visuomet buvau optimistas. Maniau, kad nesvarbu, kiek ilgas ir vingiuotas bus šis kelias, Rusija anksčiau ar vėliau taps normalia šalimi, gyvenančia pagal normalius europietiškus principus, tokius kaip taika, laisvė, mėgavimasis puikiu gyvenimu, – sako A.Troickis. – Vietoj to Rusija dar kartą įrodo, kad ji yra ypatinga valstybė. Aš esu naujai atsivertęs pesimistas. Atrodo, kad Rusija yra šalis, kuri niekada iki galo nepritaps prie Europos taisyklių.“
Pasak A.Troickio, geriausiais Rusijos ekspertais tampa ne politikos mokslininkai ir analitikai, o menininkai ir rašytojai: „Daugeliu aspektų tai, kas šiuo metu vyksta Rusijoje, su mažiausiomis smulkmenomis buvo išpranašauta Vladimiro Sorokino romanuose, pavyzdžiui, „Opričniko diena.“
A.Troickis pažymi, kad atrodo, jog dabartinė sumaištis daro teigiamą poveikį kultūrai ir kūrybiškumui, lygiai kaip sovietinė priespauda 1970-aisiais Rusijoje pagimdė gyvybingą teatrą, o 1980-aisiais – roko muziką
A.Troickis prisimena, kad prieš devynerius metus, kai buvo išleista ši knyga, ji atrodė satyrinis antiutopinis romanas. Dabar, pasak jo, esame liudininkai, kaip groteskiškos knygos idėjos virsta realybe. „Tuomet žmonės skaitė ją ir juokėsi. Dabar ji atrodo kaip laikraštis,“ – liūdnai šmaikštauja jis.
A.Troickis pažymi, kad atrodo, jog dabartinė sumaištis daro teigiamą poveikį kultūrai ir kūrybiškumui, lygiai kaip sovietinė priespauda aštuntajame dešimtmetyje Rusijoje pagimdė gyvybingą teatrą, o devintajame – roko muziką: „Esu roko muzikos kritikas ir koncertų organizatorius. Galiu jums pasakyti labai tiksliai: produktyviausias Rusijos roko muzikos laikmetis buvo pirmoji XX a, devintojo dešimtmečio pusė. Tai buvo laikas, kai iškilo didžiausios Rusijos muzikos asmenybės, geriausi šios kartos poetai.
Tuo pačiu roko muzikai tai buvo didžiausios priespaudos metai: muzika buvo faktiškai uždrausta. Žmonės buvo suimami koncertuose, mažiausiai dvi ar trys didelės roko žvaigždės buvo pasodintos į kalėjimą. Tačiau tai buvo didžiausio įkvėpimo metas muzikai.“
Kultūrą supurtė politika
Anot A.Troickio, palyginti ramus ir pasiturintis pirmasis XXI a. dešimtmetis Rusijos kultūrai tapo prarastu – tuo metu buvo sukurta labai mažai vertingų meno kūrinių. Situaciją pakeitė prasidėjusi politinė sumaištis.
Nors roko muzika, džinsai ir kiti Vakarų popkultūros atributai suvaidino didelį vaidmenį irstant Sovietų Sąjungai, daugumos rusų nuotaikos pastaruoju metu pasikeitė priešinga kryptimi.
„Esu laimingas, kad tie patys roko veteranai, kurie sukėlė Rusijos dainuojančią revoliuciją devintajame dešimtmetyje, – tokie kaip J.Ševčukas, B.Grebenščikovas, netgi A.Makarevičius – kad jie vėl yra pirmose kultūros protesto eilėse. Labai jais didžiuojuosi, džiaugiuosi, kad jie dar kartą įrodė, kokie yra stiprūs ir talentingi,“ – sakė A.Troickis.
Nors roko muzika, džinsai ir kiti Vakarų popkultūros atributai suvaidino didelį vaidmenį irstant Sovietų Sąjungai, daugumos rusų nuotaikos pastaruoju metu pasikeitė priešinga kryptimi.
„Mano nuomone, Vakarų įtaka Rusijoje buvo stipri, bet negili. Ji prasidėjo su Petru I ir visuomet paliesdavo negausius visuomenės sluoksnius. XVIII amžiuje – aristokratiją, XIX amžiuje – dvarininkus ir inteligentus; tai visuomet buvo vos 10-15 proc. gyventojų. Džinsai yra puiku, roko muzika – taip pat, tačiau galų gale rusiškas šansonas nugalėjo roką, nes jis artimesnis paprastam Rusijos žmogui.“
Pokyčių ženklų neįžvelgia
Būdamas atvirai kritiškas dabartinio režimo atžvilgiu, A.Troickis nemato ženklų, kad opozicija galėtų ne tik kritikuoti, bet ir imtis veiksmų pakeisti situaciją. Šiuo požiūriu jis lygina dabartinę situaciją Rusijoje su nesena Baltarusijos istorija: „Rusija turi labai rimtus intelektualinius resursus.
Esu sužavėtas Rusijos politinės ir socialinės publicistikos. Nuostabūs tekstai, didelis malonumas juos skaityti. Bet čia viskas ir pasibaigia. Jie išreiškia savo mintis iš Rusijos, ir vis dažniau – iš užsienio; parašo ką nors protingo ir gero, ką nors skausmingo ir įspūdingo. Bet ką nors dėl viso to daryti? Visiškai ne.“
A.Troickis, vilkėdamas marškinėlius, išreiškiančius paramą Olegui Navalnui, neseniai įkalintam garsaus Rusijos politinio aktyvisto Aleksejaus Navalno broliui, pripažino, kad jo nuomone, Aleksejus Navalnas yra vienintelis žmogus, kuris bando Rusijoje kažką pakeisti: „Turime būti sąžiningi: Navalnas yra vienintelis žmogus, kuris bando kažką daryti. Namų arešto sąlygomis. Tikras didvyris.“
Pats šiuo metu gyvenantis užsienyje ir reguliariai keliaujantis tarp Estijos ir Rusijos, A.Troickis nepergyvena dėl savo paties saugumo: „Esu nerūpestingas žmogus. Man 59 metai, gyvenau skirtingais laikmečiais. Niekada per daug nesirūpinau saugumu. Kaip yra, taip gerai. Nemanau, kad esu pavojingas disidentas. Galų gale, aš tik kalbu. Ir rašau.“
