„Gosto“ kebabinė tikrai nėra vienintelė užkandinė viename Dijarbakyro miesto rajone. Tačiau ši kebabinė bene geriausiai iliustruoja kurdų kultūrai keliamą grėsmę.
Užkandinės savininkas Vuralas Tantekinas – linksmo būdo apvalokas vyrukas. V.Tantekinas kebabų verslą pradėjo sausį, kai miesto valdžia atleido daugumą jo vietinės teatro trupės, kurią finansuoja savivaldybė, narių.
„Jie nori, kad nustotume vaidinti kurdų kalba“, – sakė V.Tantekinas.
Tokiems žmonėms kaip V.Tantekinas, „Diyarbakir“ teatro trupės likimas simbolizuoja šiuo metu vykstantį didžiulį kurdų kultūros puolimą.
2015-aisiais, kai nutrūko paliaubos tarp Turkijos ir kurdų karių, į kurdų kultūrą ir kalbą nukreiptos represijos prasidėjo iš naujo. Jų intensyvumas dar labiau sustiprėjo po nesėkmingo bandymo praeitų metų liepą įvykdyti perversmą.
Vyriausybė bandymu nubausti pučo organizatorius pasinaudojo kaip priedanga susidoroti su kitomis prieš vyriausybę nusiteikusiomis grupėmis ir judėjimais.
Daugiau nei 140 tūkst. žmonių parado darbus, o 50 tūkst. buvo suimti. Tarp nukentėjusių netrūko ir tokių kaip V.Tantekinas – siekiančių puoselėti unikalią kurdų kultūrą.
Daugiau nei 140 tūkst. žmonių parado darbus, o 50 tūkst. buvo suimti. Tarp nukentėjusiųjų netrūko ir tokių kaip V.Tantekinas – siekiančių puoselėti unikalią kurdų kultūrą.
Pastaruoju metu Turkijoje vykstantis kurdų saviraiškos slopinimas iliustruoja, kad nebesilaikoma reformų, kurias R.T.Erdoganas įgyvendino vadovavimo pradžioje.
Kurdų likimas ilgai buvo viena svarbiausių šių laikų regiono istorijos temų. Turkijos kurdus įkvėpė tautiečių pasiekimai Irake ir Sirijoje – šalyse, kuriose kurdai taip pat ilgą laiką kentėjo priespaudą.
Šiaurės Irake kurdai valdo autonominę zoną, dėl kurios nepriklausomybės balsuos rugsėjį vyksiančiame referendume. Sirijos kurdai čia atsirėžė gabalėlį teritorijos, o jų kariuomenė yra pagrindiniai JAV partneriai siekiant atkovoti Raką. Šį miestą „Islamo valstybė“ (IS) prieš trejus metus paskelbė savo sostine.
Panašu, kad tokia tautiečių sėkmė tik dar labiau sustiprins Turkijos kurdų ambicijas.
Palei pietrytinę Turkijos sieną, kur didžioji dalis gyventojų yra kurdai, R.T.Erdogano vyriausybė atleido daugiau nei 80 išrinktų merų ir vietoj jų skyrė savo patikėtinius.
Turkijos Kurdistano sostinėje Dijarbakyre vyriausybės paskirtas vadovas ne tik atleido didžiąją dalį savivaldybės aktorių, bet ir 80 proc. savivaldybės departamento, skatinusio kurdų ir kitų tautinių mažumų kalbų mokymą, darbuotojų.
Šiame regione išsibarsčiusiuose miestuose R.T.Erdogano vyriausybės skirti valdininkai pakeitė gatvių, anksčiau besivadinusių įžymių kurdų vardais, pavadinimus, taip pat pašalino kurdų didvyriams skirtas skulptūras.
Pastaraisiais mėnesiais daugiau nei tuzinas įstatymų leidėjų iš pagrindinės prokurdiškos partijos buvo suimti. Vienas kurdų dailininkas atsidūrė kalėjime už tai, kad nupiešė Nusaibino miesto griuvėsius. Dalis šio miesto buvo sugriauta 2015-aisiais, kai jame kovėsi Turkijos ir kurdų kariuomenės.
Kurdai arba prokurdiški žurnalistai taip pat tapo po perversmo prasidėjusio susidorojimo aukomis. Anot prokurdiško ir jau spėto uždrausti žiniasklaidos stebėtojo „Free Journalist Society“, šiuo metu Turkijos kalėjimuose sėdi 173 žurnalistai. 50 iš jų dirbo kurdų arba prokurdiškose žiniasklaidos priemonėse.
Vienintelis Turkijos laikraštis kurdų kalba „Azadiya Welat“ buvo uždarytas praeitą vasarą. Kartu su juo – 10 televizijos kanalų, bent iš dalies transliuojančių kurdų kalba.
Vienintelis Turkijos laikraštis kurdų kalba „Azadiya Welat“ buvo uždarytas praeitą vasarą. Kartu su juo – 10 televizijos kanalų, bent iš dalies transliuojančių kurdų kalba.
Keletui mėnesių buvo uždraustas net kurdų animacinių filmų kanalas „Zarok TV“. Tiesa, praeitą gruodį jam ir vėl leista vykdyti veiklą.
Turkijos vyriausybė tikina, kad atleidimai iš darbo, žiniasklaidos priemonių draudimai ir suėmimai yra teisėti.
Anot Dijarbakyrui parlamente atstovaujančio R.T.Erdogano partijos bendražygio Galipo Ensarioglu, visi tie, kurie buvo atleisti ar įkalinti, yra pagrindinės kurdų karinės grupės Kurdistano darbininkų partijos (PKK) apologetai. G.Ensarioglu tikina, kad su jais susidorota siekiant ne paminti kurdų kultūrą, o kovoti su terorizmu.
„Gali būti, kad kai kurie žmonės buvo atleisti todėl, kad juos laikė pavojingais. Arba todėl, kad dengdamiesi kultūra užsiėmė politika. Tačiau kultūrinė veikla niekada nebuvo sustabdyta“, – interviu sakė G.Ensarioglu.
Kurdų susiskaldymas
Nelengva atsakyti į klausimą, kas turėtų kalbėti kurdų kultūros vardu, kadangi kurdai nėra viena homogeniška grupė.
Dešimtys tūkstančių palei pietrytinę Turkijos sieną gyvenančių kurdų priklauso valstybinei karinei grupuotei „Kaimo sargybiniai“, padedančiai turkų kariams kovoti su PKK.
Maždaug 30 proc. Dijarbakyro gyventojų referendume balsavo už tai, kad būtų išplėstos R.T.Erdogano galios. Dešimtys tūkstančių palei pietrytinę Turkijos sieną gyvenančių kurdų priklauso valstybinei karinei grupuotei „Kaimo sargybiniai“, padedančiai turkų kariams kovoti su PKK.
O R.T.Erdoganą kritikuojantys kurdai sakė, kad vyriausybės ketinimuose nėra jokių dviprasmybių.
„Vyriausybės tikslas yra labai aiškus. Ji siekia sustabdyti kurdų politinį judėjimą ir kurdų kultūros sklidimą“, – sakė Hakkis Boltonas, „Free Journalist Society“ vadovas ir buvęs „Azadiya Welat“ vyriausiasis redaktorius.
Tokios į kurdų kultūrą nukreiptos represijos sukėlė nuostabą, kadangi ligi šiol R.T.Erdoganas švelnino kurdų gyvenimo ir kalbos suvaržymus. Prezidentas net tarpininkavo istorinėms Turkijos paliauboms su PKK.
Nors niekada kurdų kalbai Turkijos konstitucijoje neskyręs tinkamos vietos, R.T.Erdoganas vidurinėse mokyklose leido ribotą kurdų kalbos pamokų skaičių ir leido įsteigti televizijos kanalą, transliuojantį kurdų kalba.
G.Ensarioglu: „Būtent PKK nutarė nutraukti taikos procesą.“
Tačiau 2015-aisiais, kai nutrūko paliaubos, situacija pradėjo keistis. Tuomet R.T.Erdoganas ėmė griežtinti apribojimus kurdų visuomenei. Prezidento rėmėjai mano, kad jis neturėjo kito pasirinkimo.
„Būtent PKK nutarė nutraukti taikos procesą“, – teigė G.Ensarioglu.
Vis dėlto R.T.Erdogano kritikai laikosi priešingos nuomonės ir tvirtai tiki, kad Turkijos lyderis pats inicijavo neramumus. Tuo metu prezidento partija rinkimuose pasirodė prasčiausiai per praėjusį dešimtmetį: jos balsus susišlavė naujasis prokurdiškas aljansas ir dešiniojo sparno nacionalistų partija.
Pasijutęs išduotas kurdų rinkėjų ir siekdamas atsikovoti nacionalistų balsus R.T.Erdoganas nusprendė pakeisti tradicinę Turkijos poziciją kurdų klausimu.
Pasijutęs išduotas kurdų rinkėjų ir siekdamas atsikovoti nacionalistų balsus R.T.Erdoganas nusprendė pakeisti tradicinę Turkijos poziciją kurdų klausimu.
„Paprasčiausiai tam, kad gautų nacionalistų paramą, – sakė Dijarbakyro idėjų kalvės „Tigris Social Research Center“ vadovas Mehmetas Kaya. – Tuomet prasidėjo visiška kultūrinė ir politinė kurdų ataka.“
Dijarbakyre šią politiką iliustravo dviejų merų atleidimas. Taip pat buvo atšaukti jų planai organizuoti intensyvius, vienus metus trunkančius ir valstybės finansuojamus kurdų kalbos kursus kiekvienam norinčiam.
Kurdiškas miesto pavadinimas Amedas buvo ištrintas iš ženklų, tas pats pasikartojo ir kitose kurdų gyvenvietėse. Pavyzdžiui, maždaug 250 km nuo Dijarbakyro nutolusiame Vano mieste R.T.Erdogano paskirtas naujasis vadovas pakeitė populiaraus kurdų teisininko Tahiro Elci garbei skirto parko pavadinimą.
Istoriniame Dijarbakyro rajone Sure buvo įvykdyti dar prieštaringesni pokyčiai. Anksčiau Romėnų imperijos laikais grįstas gatves, apjuostas didele siena, kurdai laikė savo tautos istoriniu centru.
Tačiau dabar Suras – sunaikintas. Maždaug 2000 pastatų buvo sugriauti mūšių metu, o 20 tūkst. gyventojų perkelti į kitas vietas.
Provincijos valdytojo Huseino Aksoy teigimu, rajonas bus atstatytas toks, koks buvo anksčiau, bus remiamasi 2012-aisiais prokurdiško mero patvirtintu planu.
„Kai baigsime, senoji Suro atmosfera sugrįš“, – interviu sakė H.Aksoy.
Tačiau kai kurie vietiniai tokiomis kalbomis netiki nė per nago juodymą.
„Jie nori turkizuoti ir islamizuoti rajoną“, – teigė buvęs Suro meras Abdullah Demirbas.
Kai kurie kurdai perspėjo, kad kurdų kultūros saviraiškai trukdo ne tik Turkijos valdžia. Kai didžiausios kurdų kalba knygas leidžiančios leidyklos „Avesta“ vadovas Abdullah Keskinas sukritikavo kurdų sukilėlius, inicijavusius kovas tokiuose gyvenamuosiuose rajonuose kaip Suras, bazė, kurioje buvo laikomos jo knygos, po kelių metų mįslingai sudegė.
Anot A.Keskino, šiandienis lygis nėra toks blogas kaip kartais teigiama. Kol kas vien jo kompanija sugebėjo išleisti daugiau knygų kurdų kalba nei visa kurdų bendruomenė per pirmuosius 60 Turkijos respublikos gyvavimo metų.
A.Keskino teigimu, kurdų gyvenimas praeityje buvo kur kas blogesnis. Anot „Avesta“ vadovo, jo vaikystėje buvo uždrausta net kurdiška muzika.
Anot A.Keskino, šiandienis lygis nėra toks blogas kaip kartais teigiama. Kol kas vien jo kompanija sugebėjo išleisti daugiau knygų kurdų kalba nei visa kurdų bendruomenė per pirmuosius 60 Turkijos respublikos gyvavimo metų.
Vis dėlto pastarųjų dvejų metų Turkijos valdžios veiksmus A.Keskinas vis tiek apibūdina kaip „perversmą prieš kurdų kalbą ir kultūrą“.
Tiek tada, tiek dabar menininkai ir aktyvistai stengiasi pakeisti situaciją. Nors aktorius V.Tantekinas pasitraukė iš meno, keletas buvusių jo kolegų įkūrė privatų teatrą prekybos centro rūsyje.
Ankstesniame jų teatre tilpo 1700 žiūrovų, dabartiniame rūsyje – vos 80. Tačiau vieno iš aktorių Berfino Emektaro teigimu, „tai jau pradžia“.
„Šou turi tęstis“, – šypsodamasis sakė B.Emektaras.
