Dviejų naujų branduolinių jėgainių Lietuvos pasienyje galimos statybos klausimą svarsčiusiems Seimo Europos reikalų, Aplinkos apsaugos, Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Užsienio reikalų komitetų ir Atominės energetikos komisijos nariams buvo pateiktas sprendimo projektas dėl galimos pozicijos dėl pas kaimynus statomų jėgainių, tačiau jie, beje, paprašyti ir diplomatų, dokumentui nepritarė.
BNS žiniomis, parlamentarams buvo pateiktas bendro posėdžio sprendimo projektas, siūlantis Vyriausybei Rusijos ir Baltarusijos pateiktus dokumentus dėl šiose valstybėse vykdomų atominių elektrinių projektų vertinti kaip neišsamius ir nepakankamus, o priimamus sprendimus – kaip skubotus ir neatitinkančius tarptautinių konvencijų reikalavimų.
Taip pat Vyriausybei siūlyta oficialiai pareikšti Rusijai ir Baltarusijai apie Lietuvos nesutikimą su numatomu elektrinių statybos aikštelių parinkimu netoli Lietuvos sostinės Vilniaus ir kitų didžiųjų šalies miestų, nes tai pažeistų Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
Vyriausybė prašyta paraginti kaimynines šalis rodyti gerą valią ir geros kaimynystės bei tarpusavio pasitikėjimo labui parinkti kitas, nuo Lietuvos tolesnes aikšteles.
Seimo Europos reikalų komiteto pirmininkas, konservatorius–krikdemas Česlovas Stankevičius BNS nesutiko pasakyti, kas buvo komitetams pateikto dokumento projekto autorius.
„Nebus dėl to komentarų, juodraštis buvo ir juodraščiu liko. Jis net nebuvo svarstytas“, – sakė komiteto vadovas.Vyriausybė prašyta paraginti kaimynines šalis rodyti gerą valią ir geros kaimynystės bei tarpusavio pasitikėjimo labui parinkti kitas, nuo Lietuvos tolesnes aikšteles.
„Formuluotėms reikia skirti daugiau dėmesio, kruopštumo ir diplomatinio išmintingumo“, – BNS sakė valdantiesiems priklausančių liberalsąjūdiečių atstovas Petras Auštrevičius. Jo teigimu, ambasadorių dalyvavimas politikų diskusijose ir konsultacijos su jais jau rodo, kad situacija rimta.
Pasak Seimo nario, sprendimų priėmimas šiuo klausimu būtų per ankstyvas: „Nes tai (informacijos dėl šalia Lietuvos statomų elektrinių aptarimas – BNS) ne tik branduolinės saugos ir techninių parametrų klausimas, bet ir teisiniai klausimai, susiję su tarptautinės teisės taikymu“.
Opozicijai priklausančių „tvarkiečių“ frakcijos narys Dailis Barakauskas BNS sakė, kad dabar priimti sprendimus yra per mažai informacijos, o parlamentarams pateiktą sprendimo projektą apibūdino „nediplomatiškai ir neprofesionaliai padarytą“.
„Reikia toliau diskutuoti, reaguoti diplomatinėmis priemonėmis, kad neapsijuoktume. Jeigu Lietuva statys elektrinę, kaip reaguos, pavyzdžiui, Baltarusija? Nežinome, o tokią informaciją turėtume turėti“, – sakė D.Barakauskas.
Jo teigimu, informacijos apie kaimynų elektrinių statybas reikėtų paprašyti visų ją galinčių turėti institucijų, įskaitant ir žvalgybines.Reikia toliau diskutuoti, reaguoti diplomatinėmis priemonėmis, kad neapsijuoktume. Jeigu Lietuva statys elektrinę, kaip reaguos, pavyzdžiui, Baltarusija?
P.Auštrevičius, be kita ko, siūlė kaimynų planus dėl elektrinių aptarti Valstybės gynimo taryboje.
Abu parlamentarai užsiminė, kad svarstant Lietuvos saugumo klausimus dėl elektrinių statybos kaimyninėse valstybėse, reikia „žvelgti plačiau“: „Kodėl nešnekama visai apie tai, kad elektrinę norėtų statytis ir lenkai, kurie irgi yra Lietuvos pasienyje. Ir estai, kurie – toliau“.
Minėtame sprendimo projekte Vyriausybei taip pat buvo siūlyta Europos Komisijai, Espoo konvencijos biurui ir Tarptautinei atominės energetikos agentūrai oficialiai pranešti apie Lietuvos susirūpinimą dėl grėsmę nacionaliniam saugumui keliančių kaimyninių šalių ketinimų statyti branduolines jėgaines prie pat Lietuvos sienų.
Vyriausybės taip pat norėta parašyta įpareigoti Aplinkos ministeriją skirti pakankamai laiko bei lėšų ir plačiai pristatyti Lietuvos visuomenei galimas grėsmes dėl kaimyninėse šalyse priimtų sprendimų statyti atomines elektrines, tam panaudojant susirinkimus, specialias laidas ir straipsnius įvairiose visuomenės informavimo priemonėse, interaktyviai kaupti visuomenės narių klausimus, pastabas ir siūlymus, į juos atsižvelgti ir išreikalauti iš kaimyninių šalių išsamių ir įtikinamų atsakymų, o supažindinus visuomenę, surengti Lietuvos gyventojų apklausą ir įvertinti jų nuomonę prieš parengiant galutines Lietuvos išvadas dėl atominių elektrinių poveikio vertinimo.
