Tivate, Adrijos jūros pakrantės mieste, vykstantis ES ir Vakarų Balkanų viršūnių susitikimas suburia Europos lyderius, įskaitant Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną (Emaniuelį Makroną), Vokietijos kanclerį Friedrichą Merzą (Frydrichą Mercą) ir Italijos premjerę Giorgią Meloni (Džordžą Meloni), taip pat kitų ES kandidačių Balkanuose vadovus bei Europos Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen (Urzulą fon der Lajen).
Vienas svarbiausių darbotvarkės klausimų bus Juodkalnijos narystė ES. Kalnuotoji valstybė, kadaise buvusi Jugoslavijos dalimi, praėjusį mėnesį paminėjo 20-ąsias nepriklausomybės nuo kaimyninės Serbijos paskelbimo metines.
Įstojusi į NATO 2017 metais, 623 tūkst. gyventojų turinti šalis siekia įgyvendinti ambicingą tikslą – 2028 metais tapti 28-ąja ES nare. Šūkis „28 iki 28“ buvo įrašytas net ant vieno iš Juodkalnijos nacionalinių oro linijų lėktuvų.
ES jau sudarė darbo grupę Juodkalnijos stojimo sutarčiai parengti – tai vertinama kaip ženklas, kad narystė yra pasiekiama ranka. Ji laikoma lenkiančia kitas regiono kandidates: Albaniją, Bosniją ir Hercegoviną, Serbiją, Kosovą bei Šiaurės Makedoniją.
Visos jos yra skirtinguose stojimo proceso etapuose, o ES pastaruoju metu siekia paskatinti reformas šalyse kandidatėse, baimindamasi augančios Rusijos ir Kinijos įtakos.
Šalys kandidatės turi suderinti savo įstatymus 35 politikos srityse arba „skyriuose“ – nuo teisingumo standartų iki žemės ūkio ir žuvininkystės taisyklių. Visos 27 ES narės turi pritarti prieš atidarant kiekvieną skyrių, o vėliau – ir jį uždarant.
Ukraina ir Moldova taip pat yra tarp maždaug dešimties šalių, siekiančių prisijungti prie bloko. Islandija rugpjūtį rengs referendumą dėl to, ar teikti paraišką.
Viršūnių susitikimui pirmininkaus Europos Vadovų Tarybos pirmininkas Antonio Costa (Antoniju Košta), šią savaitę lankydamasis Vakarų Balkanų šalyse pabrėžęs, kaip rimtai blokas žiūri į plėtrą.
Tęsiantis karams Ukrainoje, Irane bei Artimuosiuose Rytuose ir iškilus klausimui dėl Europos saugumo artimiausiu metu, kai Jungtinės Valstijos laikomos mažiau įsipareigojusiomis savo NATO sąjungininkėms, ES šalys siekia didinti karinius pajėgumus ir apsisaugoti nuo vis agresyvesne laikomos Rusijos.
Ketvirtadienį Serbijoje po susitikimo su Serbijos prezidentu Aleksandaru Vučičiumi kalbėdamas A. Costa teigė, kad „pasaulinio geopolitinio neapibrėžtumo ir ekonominio nestabilumo“ laikais ES plėtra yra „ne tik galimybė“, bet ir „geostrateginė būtinybė Europai“.
Briuselio geopolitikos instituto tyrėjas Farukas Bašičius teigė, kad viršūnių susitikimas tikriausiai paspartins Juodkalnijos prisijungimą prie bloko 2028 metais. Taip pat tikėtina, kad bus numatytos naujos apsaugos priemonės, užtikrinančios, kad šalys narės nepažeistų ES normų.
Šis viršūnių susitikimas bus pirmasis, kuriame ES lyderiai susitiks po Viktoro Orbano pralaimėjimo Vengrijoje balandį. Šis buvęs Rusijai palankus vengrų ministras pirmininkas per savo 16 metų trukusį valdymą, anot Briuselio, nepaisė ES demokratijos ir teisinės valstybės standartų bei užmezgė glaudžius ryšius su kitais autokratais.
Turėdama skaudžios patirties dėl demokratinio atotrūkio V. Orbano valdymo metais ir istorinio veto teisės naudojimo Europos Vadovų Taryboje, ES kuria naujus būdus, kaip taikyti finansines nuobaudas arba riboti prieigą prie bendrosios rinkos, kad paskatintų būsimas nares vykdyti reformas ir prisitaikyti prie bloko standartų, teigė F. Bašičius.
„ES bando rasti būdą, kaip priimti šalį, kuri nėra visiškai pasirengusi narystei, neprarandant galimybės reikalauti iš jos atsakomybės po to“, – sakė jis, atkreipdamas dėmesį į Ukrainos siekį įstoti, taip pat Vakarų Balkanų šalis, tokias kaip Serbija ir Kosovas.
