Kaip rašo BBC, dar šių metų pradžioje buvo išleistas religinis ediktas fatva, kuriame pažymėta, kad islamas atmeta visas nekaltų žmonių kraujo praliejimo ir žudymo formas dėl savanaudiškų ar politiškai motyvuotų tikslų.
Tai pirmasis kartas, kai Indijos islamo mokslininkai susirinko kartu tam, kad pritartų tokiems tikslams. Fatvą šių metų gegužę išleido religinė Darul Uloom Deoband mokykla, esanti viena prestižiškiausių teologinių islamo mokyklų regione.
Vienas iš minėtos konferencijos, kurioje dalyvavo per 6 tūkst. musulmonų mokslininkų, organizatorių Abdulas Hameedas Nomani sakė: „Kai kurie žmonės tampa teroristais islamo Šiandien musulmonai sudaro daugiau nei 13 proc. Indijos gyventojų, kurių yra virš milijardo. Šios valstybės musulmonų skaičių lenkia tik Indonezija ir Pakistanas, kuriose musulmonų bendruomenės dar didesnės.vardu, o kai kurie koneveikia islamą dėl teroristinės veiklos. Mes smerkiam ir tai, ir tai. Šalis susidūrė su iššūkiu. Turime kartu su juo kovoti, nevadindami šio iššūkio tik induistų-musulmonų problema“.
Neteisingai nukreipti
Konferencijoje daugelis musulmonų lyderių išreiškė įsitikinimą, kad kai kurių „paklydusių“ individų veiksmai siejami su islamu ir taip sukuriamas neteisingas visos musulmonų bendruomenės įvaizdis.
Šiandien musulmonai sudaro daugiau nei 13 proc. Indijos gyventojų, kurių yra virš milijardo. Šios valstybės musulmonų skaičių lenkia tik Indonezija ir Pakistanas, kuriose musulmonų bendruomenės dar didesnės.
Neseniai keletame Indijos miestų įvykdyti išpuoliai, už kuriuos atsakomybė verčiama islamo kovotojų grupėms. Šie išpuoliai kai kuriuose šalies regionuose sustiprino įtampą tarp indusitų ir musulmonų. Indijos musulmonų lyderiai ėmėsi kelių iniciatyvų, siekdami aiškiai parodyti, kad musulmonų bendruomenė priešinasi terorizmui ir kad likusios Indijos bendruomenės požiūris į šalies musulmonus yra klaidingas.
Konferencijoje taip pat siekta atkreipti valdžios dėmesį į Indijos musulmonų bendruomenės problemas, kurių viena didžiausių – bedarbystė. Neseniai pasirodžiusioje valdžios ataskaitoje pažymima, kad pagal skirtingus socialinius ir ekonominius indikatorius, didžioji dalis Indijos musulmonų bendruomenės atsilieka nuo kitų religinių bendruomenių narių.
Indijos musulmonų raštingumas siekia tik 60 proc. ir yra mažesnis už bendrą valstybės raštingumą, siekiantį 65 proc. Tik pusė musulmonių moterų šioje šalyje gali skaityti ir rašyti.
Ketvirtadalis Indijos musulmonų vaikų, kurių amžius 6–14 metų arba nelankė mokyklos visai, arba iš jos iškrito. Indijos musulmonai taip pat yra neturtingi – 31 proc. šios bendruomenės narių gyvena žemiau šalies skurdo ribos.
