Surengti pirmalaikius rinkimus buvo vienas iš vyriausybės pažadų, 2019 metų pabaigoje kilus masinėms demonstracijoms prieš korupciją ir prastas viešąsias paslaugas.
Stebėtojų manymu, rinkėjų aktyvumas šiame metais anksčiau rengiamame balsavime bus žemas. Nors teisę dalyvauti rinkimuose turi 25 mln. žmonių, daug jų ketina juos boikotuoti.
Favorite laikoma dvasininko ir populisto politiko Moqtados Sadro partija.
Rinkimus Irake stebėti išsiųsti dešimtys Europos Sąjungos ir Jungtinių Tautų stebėtojų.
Rinkimų apylinkės veiks nuo 7 iki 18 val. vietos (ir Lietuvos) laiku, rezultatų tikimasi praėjus parai nuo balsavimo pabaigos.
Vienoje mokykloje Bagdado centre sekmadienio rytą buvo nedaug rinkėjų.
„Atėjau balsuoti norėdama pakeisti šalį į gerąją pusę ir pakeisti nekompetentingus dabartinius lyderius, – sakė 37-erių Jimand Khalil, viena pirmųjų balsavusių žmonių. – Jie mums daug pažadėjo, bet nieko neatnešė.“
Sostinėje rinkimų dieną sustiprintas saugumas, o rinkėjai du kartus apieškomi prie įėjimų į rinkimų apylinkes.
Be to, iki pirmadienio paryčių visame Irake uždaryti oro uostai. Nepaisant 2017 metų pabaigoje vyriausybės paskelbtos pergalės prieš grupuotę „Islamo valstybė“, džihadistų „miegančios“ kuopelės toliau rengia atakas šalyje.
Prognozuojamas žemas rinkėjų aktyvumas
Premjeras Mustafa al Kadhemi savo balsą atidavė itin saugomoje Bagdado „žaliojoje zonoje“.
„Tai yra pokyčių galimybė“, – sakė jis.
„Ateikite ir balsuokite, pakeiskite savo tikrovę – Irako ir savo ateities labui“, – ragino M.al Kadhemi.
Jo politinė ateitis yra pakibusi ant plauko, bet nedaugelis stebėtojų ryžtasi spėti, kas bus valdžioje po ilgų derybų, paprastai vykstančių po rinkimų Irake.
Vis dėlto, stebėtojų manymu, rinkėjų aktyvumas šiame metais anksčiau rengiamame balsavime bus rekordiškai žemas. Nors teisę dalyvauti rinkimuose turi 25 mln. žmonių, daug jų ketina juos boikotuoti, nes netiki oficialiais pažadais dėl reformų.
Per pastaruosius dvejus metus dešimtys antivyriausybinių demonstrantų buvo pagrobti, nužudyti arba į jų gyvybę buvo kėsinamasi per atakas.
Nors niekas neprisiėmė atsakomybės už tą smurtą, aktyvistai kaltina šiitų kovotojus – augančią jėgą, dažnai finansuojamą Irano.
„Irakiečiai turėtų su pasitikėjimu balsuoti, kaip jiems patinka, aplinkoje, kurioje nėra spaudimo, bauginimų ir grėsmių“, – prieš rinkimus sakė JT misija Irake.
2019 metų spalį Bagdadą ir Irako pietus apėmę protestai sukrėtė šiitų grupes, kurios dominavo šalyje po 2003-ųjų JAV vadovaujamos invazijos.
Dešimtys tūkstančių demonstrantų išėjo į gatves, kad išreikštų pyktį dėl korupcijos, nedarbo ir žlungančių viešųjų paslaugų, o su protestais susijęs smurtas pareikalavo šimtų žmonių gyvybių.
Protestai iš esmės užgeso, o pyktis užleido vietą nusivylimui.
„Niekas nepasikeis. Šiuos rinkimus laimės tos pačios frakcijos, prieš kurias žmonės protestavo“, – pareiškė 45 metų darbininkas iš Bagdado Mohammedas Kassemas, sakęs, kad nebalsuos.
