Netoli rinkimų apylinkių Bagdade ir kituose regionuose sprogo daug minosvaidžio sviedinių, raketų ir pakelės bombų, kovotojams siekiant sužlugdyti antruosius Irako nuolatinio parlamento rinkimus nuo 2003 metų JAV vadovaujamų pajėgų invazijos.
Pasak pareigūnų, po to, kai 7 val. vietos (6 val. Lietuvos) laiku atsidarė rinkimų apylinkės, šalyje per smurtinius incidentus žuvo mažiausiai 24 žmonės, o dar 65 buvo sužeisti.
Dvylika žmonių žuvo Bagdade sprogus bombai, kuri sugriovė vieną daugiabutį, o panašus išpuolis kitame gyvenamajame name nusinešė keturias gyvybes. Kitame 7 mln. gyventojų turinčios sostinės rajone per „Katiušos“ raketų ataką žuvo dar keturi žmonės.
Bagdado saugumo pajėgų atstovas generolas majoras Qassimas al Moussawi sakė, jog daugiausiai raketų ir minosvaidžio sviedinių buvo paleista iš rajonų, kuriuose gyvena sunitai, taip pat iš sostinės apylinkių.
Bagdado saugumo pajėgų atstovas generolas majoras Qassimas al Moussawi sakė, jog daugiausiai raketų ir minosvaidžio sviedinių buvo paleista iš rajonų, kuriuose gyvena sunitai, taip pat iš sostinės apylinkių.
„Esame kovinėje parengtyje. Veikiame mūšio lauke, o mūsų kariai tikisi blogiausia“, – pabrėžė jis.
Pasak pareigūno, nors įvyko daug atakų, lengvųjų automobilių eismo draudimas, kuris buvo paskelbtas siekiant išvengti užminuotų automobilių sprogdinimų, buvo atšauktas praėjus mažiau nei keturioms valandoms nuo balsavimo pradžios. Autobusų ir sunkvežimių eismo apribojimai tebegalioja.
Irako tolesnis politinis kursas bus itin svarbus JAV prezidento Baracko Obamos planams per ateinančius penkis mėnesius perpus sumažinti Irake dislokuotą amerikiečių karių kontingentą ir visiškai jį išvesti 2011 metų pabaigos.
Rinkimų rezultatų taip pat nekantriai lauks energetikos bendrovės, kurios yra pasižadėjusios investuoti milijardus dolerių į didžiulius Irako naftos telkinius.
Šioje etniniu ir religiniu atžvilgiu susiskaldžiusioje šalyje rinkėjai gali rinktis daugiausiai iš pagrindinių islamistinių šiitų partijų, kurios įsitvirtino Irako vyriausybėje po diktatoriaus Saddamo Husseino nuvertimo, taip pat jų sekuliarių varžovų.
„Šie rinkimai žymi dar vieną žingsnį mūsų demokratijos marše, tačiau jie taip pat yra išbandymas“, – sakė Irako prezidentas Jalalas Talabani, politikos veteranas kurdas, siekiantis būti perrinktas kitai kadencijai.
Nesitikima, kad kuris nors blokas laimės daugumą parlamente, todėl naujos vyriausybės formavimas gali užtrukti kelias savaites ar mėnesius. Šiuo valdžios vakuumu gali pasinaudoti ginkluotos grupuotės, tokios kaip Irako „Al Qaeda“.
Dėl 325 parlamentarų mandatų varžosi apie 6 200 kandidatų, atstovaujančių 86 politinėms grupėms.
Tik nedaugelis Artimuosiuose Rytuose vykusių rinkimų galėtų varžytis pagal partijų ir kandidatų skaičių su vykstančiais Irake. Jų eiga gali nulemti, kaip Irako demokratija paveiks šį regioną, kurio daugumai šalių vadovauja karaliai arba iki gyvos galvos išrenkami prezidentai.
Dėl 325 parlamentarų mandatų varžosi apie 6 200 kandidatų, atstovaujančių 86 politinėms grupėms.
Šiitas premjeras Nuri al Maliki, kurio „Įstatymo valstybės“ koalicija prisiskiria nuopelnus už pagerėjusią padėtį Irake po didžiausių religinių kovų, pasiekusių kulminaciją 2006–2007 metais, šiuo metu varžosi su buvusiais politiniais partneriais, siekdamas susigrąžinti šiitų palaikymą.
Su dabartiniais valdančiaisiais taip pat varžosi sekuliariojo sparno kandidatai, kurie tikisi pasinaudoti rinkėjų nusivylimu dėl daugelį metų vykusių konfliktų ir įsigalėjusios korupcijos. Sekuliarieji taip pat tikisi įgyti sunitų mažumos, kuri vadovaujant Saddamui Husseinui turėjo didžiausią įtaką šalyje, palankumą.
Buvęs Irako ministras pirmininkas Iyadas Allawi – nuosaikus šiitas, kuris vadovauja sekuliarios pakraipos blokui „Iraqiya“ – jau skundėsi dėl pažeidimų per išankstinį balsavimą.
„Irakas, kurį norėta paversti nusikaltimų teatru, tapo demokratijos, rinkimų ir laisvės teatru“, – N.al Maliki sakė rinkimų išvakarėse.
Anksčiau šią savaitę išankstiniame balsavime dalyvavo apie 600 tūkst. žmonių, tarp jų karių ir kalinių. Šiuose rinkimuose taip pat gali dalyvauti iki 2 mln. užsienyje gyvenančių irakiečių išeivių ir pabėgėlių.
Kai kurie N.al Maliki skundėsi dėl bauginimo ir areštų, o įtampą dar labiau padidino sprendimas uždrausti kelti kandidatūras 400 asmenų, kaltinamų ryšiais su uždrausta Saddamo Husseino partija „Baath“.
Pastarasis žingsnis išprovokavo didelį sunitų pasipiktinimą, rodantį, jog abi pagrindines Irako religines bendruomenes tebeskiria didžiulė priešprieša.
Sunitų tvirtove laikomoje Anbaro provincijoje vienos genties šeichas Ahmedas Abu Risha išreiškė viltį, jog šie rinkimai sunitams padės pajusti, kad jie iš tikrųjų turi balsą šioje šalyje, kurioje dabar dominuoja šiitai.
„Pokyčiai yra mūsų tikslas. Norime įlieti šviežio kraujo į politinį procesą“, – sakė A.Abu Risha, vadovaujantis vadinamosioms Pabudimo taryboms, kurios padėjo JAV pajėgoms nuslopinti „al Qaeda“ sukurstytą sunitų smurto bangą.
Su „Al Qaeda“ susijęs judėjimas „Irako islamo valstybė“, kuris šiitų vadovaujamą vyriausybę laiko eretiška, perspėjo irakiečius nedalyvauti rinkimuose ir pažadėjo smogti nepaklusniesiems.
