Prieštaringa Irano praktika, kai akmenys mėtomi į iš dalies užkastą svetimavusią moterį ar vyrą, sukėlė žmogaus teisių organizacijų, tarptautinių institucijų ir Vakarų šalių raginimą atsisakyti tokios bausmės.
Praėjusią savaitę paskelbtas naujas Baudžiamojo kodekso straipsnis, kuriame teigiama, kad „jei verdikto (apmėtymo akmenimis) galimybės nėra, teisėjas gali parinkti kitą nuosprendžio vykdymo formą“. Straipsnyje nepaaiškinama, ką reiškia, „nesant galimybės užmėtyti akmenimis“.
Tarptautinio komiteto prieš užmėtymą akmenimis aktyvistė Mina Ahadi teigia, jog tarptautinis spaudimas ir pasmerkimai buvo veiksmingi.
Ji pasmerkė pataisytą straipsnį kaip „vis dar kylantį iš viduramžių ir barbarišką“, pridurdama, jog užmėtymas akmenimis turėtų būti panaikintas ir jo neturėtų pakeisti jokia kita bausmė.
Anot M.Ahadi, nuo 1980 metų Irane akmenimis buvo užmėtyti mažiausiai 150 žmonių, 12 neištikimų asmenų šiuo metu laukia šios žiaurios bausmės vykdymo.
Pagal Irano šariato teisę, galiojančią nuo 1979 metų revoliucijos, svetimavimas baudžiamas svetimautoją užmėtant akmenimis. Moteris būna palaidotos iki pečių, vyrai kiek mažiau – iki juosmens. Jiems pavyksta išlikti gyviems, jei sugeba išsilaisvinti.
Nužudymas, prievartavimas, ginkluotas apiplėšimas ir neteisėta prekyba narkotikais Irane yra baudžiama mirties bausme, kuri paprastai įvykdoma pakariant.
Iranas yra tarp šalių, kur mirties bausmių įvykdoma daugiausiai. Tarp tokių šalių yrair Kinija, Saudo Arabija bei JAV.
