JAV diplomatijos vadovė, kuri šiuos komentarus išsakė lankydamasi Kolumbijoje, neatmetė galimybės, kad tokiose derybose svarbų vaidmenį galėtų atlikti Brazilija ir Turkija, balsavusios prieš sankcijas ir pasisakiusios už branduolinių medžiagų apsikeitimo sutartį su Iranu.
„Mūsų svarbiausias tikslas – užtikrinti, kad Iranas neįgytų branduolinių ginklų“, – H.Clinton sakė su ja keliaujantiems žurnalistams po pasitarimo telefonu su JAV prezidentu Baracku Obama dėl balsavimo JT Saugumo Taryboje.
„Tikime, kad šiomis sankcijomis galime sulėtinti, trukdyti ir gerokai apsunkinti jų branduolinės programos tolesnį vykdymą“, – aiškino ji ir pridūrė, kad pastarasis žingsnis yra svarbus laimėjimas.
„Tuo pačiu metu norime, kad jie grįžtų prie derybų stalo. Ar jie grįš tartis su (galingųjų šalių grupe) „P5 plius 1“, ar tai vyks kokia nors kita konfigūracija, dar bus nuspręsta“, – sakė H.Clinton. Tikime, kad šiomis sankcijomis galime sulėtinti, trukdyti ir gerokai apsunkinti jų branduolinės programos tolesnį vykdymą.
„P5 plius 1“ grupę sudaro penkios nuolatinės JT Saugumo Tarybos narės (JAV, Rusija, Kinija, Didžioji Britanija ir Prancūzija), taip pat Vokietija. Šios šalys kelerius pastaruosius metus vadovavo deryboms su Iranu.
H.Clinton pabrėžė, kad naujos sankcijos siunčia „žinią visai Irano vadovybei, kurios vertinimai ir reakcijos yra gana skirtingos, kad jiems tebėra galimybė dalyvauti“ derybose.
Paklausta, ar Vašingtonas yra atviras Brazilijos ir Turkijos įtraukimui į šias derybas, H.Clinton atsakė: „Mes atviri veiksmingai diplomatijai.“
Trumpame susitikime su žurnalistais JAV diplomatijos vadovė išreiškė viltį, kad Turkija ir Brazilija laikysis JT sankcijų, nors balsavo prieš jas, ir kad tos šalys „toliau atliks svarbų vaidmenį“ palaikant diplomatinius kontaktus su Iranu.