„Pastarąsias dvi dienas susitikome su savo iraniečių kolegomis labai intensyviose ir detaliose diskusijose“, – sakė Europos Sąjungos (ES) užsienio politikos vadovė Catherine Ashton, kuri derybose Bagdade atstovavo minėtoms šešioms valstybėms „P5 plius 1“.
Ji pridūrė, jog „aišku, kad visi mes norime daryti pažangą ir yra tam tikras bendras pagrindas“, tačiau „lieka reikšmingų skirtumų“.
Šalys Maskvoje susitiks birželio 18-19 dienomis, paskelbė C.Ashton.
„Liekame pasiryžę išspręsti šią problemą artimu laiku, derybomis, ir toliau dėsime visas pastangas dėl šio tikslo, – sakė ji. – Dabar turime tam tikrą bendrą pagrindą ir sutartą susitikimą, kuriame tai galime dar labiau pastūmėti į priekį“.
C.Ashton grupės „P5 plius 1“ – Didžiosios Britanijos, Kinijos, Prancūzijos, Rusijos, JAV ir Vokietijos – vardu išdėstė naują pasiūlymų paketą, kuris, kaip regis, sukėlė iraniečių nerimą.
Tarp tų pasiūlymų, kaip pranešama, yra raginimas iraniečiams sustabdyti urano sodrinimą iki 20 proc. – tai didžiausią „P5 plius 1“ nerimą kelianti Irano branduolinės programos dalis, nes toks sodrinimas sutrumpina teorinį laiką bombai pasigaminti.
Tačiau „P5 plius 1“ pasiūlymas Teheranui labai nepatiko, nes mainais nebuvo pasiūlytas griežtų sankcijų sušvelninimas, kurio siekė iraniečiai.
Irano valstybinės žiniasklaidos priemonės, tarp jų – naujienų agentūra IRNA, tuos pasiūlymus pavadino „pasenusiais, neišsamiais ir nesubalansuotais“.
C.Ashton baigiamojoje spaudos konferencijoje sakė, kad Iranas „deklaravo savo pasirengimą imtis 20 proc. sodrinimo“ klausimo, bet plačiau nekomentavo.
Ji tiesiogiai nepaminėjo sankcijų ir sakė: „Rengiamės daryti štai ką: iškelti labai aiškias idėjas dėl to, ką mūsų nuomone, galima padaryti dėl tų 20 proc., ir labai aiškias idėjas dėl to, ką, mūsų manymu, būtų galima pasiūlyti“.
Tačiau Irano derybininkas tvirtino, kad Teheranas turi „absoliučią teisę“ sodrinti uraną.
„Tai – taiki veikla, (vykdoma) prižiūrint TATENA (Tarptautinei atominės energetikos agentūrai), ir neatimama Irano teisė, ir jie (“P5 plius 1„) tai šiame susitikime patvirtino“, – sakė Saeedas Jalili.
Maskvoje „P5 plius 1“ gudrybė bus pasiekti, jog Iranas suprastų, kad sankcijos bus griežtinamos, jei Iranas nebendradarbiaus, tuo pačiu metu patikinant Iraną, kad jeigu jis bendradarbiaus, sankcijos bus panaikintos, sakė Markas Hibbsas iš užsienio politikos studijų instituto „Carnegie Foundation for International Peace“.
Nesėkmės Maskvoje kaina gali būti labai didelė.
Iranui grasinama Europos Sąjungos (ES) naftos embargu, kuris turi galutinai įsigalioti liepos 1 dieną ir pagal kurį ES firmoms taip pat būtų draudžiama drausti tanklaivius, gabenančius naftą į Indiją, Pietų Korėją ir Japoniją.
Izraelis, kuris, kaip manoma, turi branduolinį arsenalą, vienintelį Artimuosiuose Rytuose, laiko save pirmuoju Teherano taikiniu, jeigu Iranas pasigamintų atominę bombą. Izraelis labai skeptiškai vertina galimybes Irano branduolinės programos problemą išspręsti diplomatinėmis priemonėmis.
Kaip ir Jungtinės Valstijos, Izraelis atsisako atmesti prevencinio karinio smūgio Irano branduoliniams objektams tikimybę.
Naftos kainos dar labiau pakilo ir neigiamai paveikė pasaulio ekonomikos augimą – tokiu metu, kai gali atsinaujinti euro zonos krizė, o JAV prezidentas Barackas Obama siekia perrinkimo lapkričio mėnesį įvyksiančiuose rinkimuose.
B.Obama, kuris per 2008 metų kampaniją dėl savo pirmosios kadencijos žadėjo ištiesti ranką Teheranui, taip pat nenori, kad jo varžovas, respublikonų kandidatas Mittas Romney jo politiką Irano atžvilgiu vadintų negriežta ir nesėkminga.
