Sekmadienį ir pirmadienį „į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviesti visų ES valstybių narių, turinčių ambasadas Teherane, atstovai“, sakė Užsienio reikalų ministerijos atstovas Esmaeilis Baqaei (Esmaelis Bagajis).
„Tai mažiausia iš priemonių“ prieš paskelbiant apie kitus žingsnius, Užsienio reikalų ministerijos spaudos konferencijoje sakė E. Baqaei.
Šis žingsnis žengtas JAV pagrasinus kariniais veiksmais dėl taikių demonstrantų žudymo ir galimų masinių egzekucijų.
JAV kariuomenė į Artimuosius Rytus perkėlė lėktuvnešį „USS Abraham Lincoln“ ir kelis valdomomis raketomis apginkluotus eskadrinius minininkus. Neaišku, ar JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nuspręs panaudoti jėgą, bet regiono šalys ėmėsi diplomatijos, siekdamos užkirsti kelią naujam karui Artimuosiuose Rytuose.
Europos Sąjunga (ES) praėjusią savaitę įtraukė Irano Revoliucinę gvardiją į teroristinių grupių sąrašą dėl jos vaidmens malšinant sausio mėnesį visoje šalyje vykusius protestus, per kuriuos žuvo tūkstančiai, o dar dešimtys tūkstančių žmonių buvo sulaikyti.
Kitos šalys, įskaitant JAV ir Kanadą, jau anksčiau buvo pripažinusios Revoliucinę gvardiją teroristine organizacija. Nors šis žingsnis iš esmės yra simbolinis, juo padidinamas ekonominis spaudimas Iranui, ypač todėl, kad Gvardija turi didelę įtaką šalies ekonomikai.
Sekmadienį Irano parlamento pirmininkas pareiškė, kad Islamo Respublika dabar visas Europos Sąjungos kariuomenes laiko teroristinėmis grupėmis, remdamasi vienu 2019 metų įstatymu.
Revoliucinė gvardija atsirado po 1979 metų Irano Islamo revoliucijos, kaip pajėgos, turinčios saugoti šiitų dvasininkų prižiūrimą vyriausybę, o vėliau buvo įtvirtinta šalies konstitucijoje. Gvardija, kuri veikia atskirai nuo reguliariųjų ginkluotųjų pajėgų, didesnę įtaką įgijo per ilgą ir alinantį karą su Iraku praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje. Nors po karo jai grėsė išformavimas, aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei (Ali Chamenėjus) suteikė jai įgaliojimus plėstis į privatų verslą, sudarydamas sąlygas jai klestėti.
Gvardijos padalinys „Basij“ tikriausiai suvaidino pagrindinį vaidmenį malšinant demonstracijas, kurios rimtai prasidėjo sausio 8 dieną, kai valdžia 85 milijonų gyventojų turinčiai šaliai atjungė internetą ir tarptautinius telefono skambučius. Vaizdo įrašuose, kurie iš Irano pasiekė pasaulį per „Starlink“ palydovus ir kitomis priemonėmis, matomi vyrai, tikėtina, priklausantys „Basij“ ir šaudantys į protestuotojus ar juos mušantys.
Tuo tarpu E. Baghaei taip pat sakė, kad Gvardijos pratybos Hormūzo sąsiauryje – siaurose Persijos įlankos žiotyse, per kurias gabenamas penktadalis visos parduodamos naftos – vyksta „pagal nustatytą tvarkaraštį“. Iranas praėjusią savaitę perspėjo laivus, kad pratybos vyks sekmadienį ir pirmadienį, tačiau nepatvirtino, kad jos vyksta. JAV kariuomenės Centrinė vadavietė griežtai perspėjo Iraną nepersekioti jos karo laivų bei orlaivių ir netrukdyti sąsiauriu plaukiantiems komerciniams laivams.
