Gegužės 8 dieną Teheranas paskelbė, kad laikinai nesilaikys dviejų pažadų pagal 2015 metais sudarytą vadinamąjį Bendrąjį išsamių veiksmų planą (Joint Comprehensive Plan of Action, JCPOA).
Iraniečių vyriausybė suteikė Europai, Kinijai ir Rusijai du mėnesius, kad jos padėtų Iranui apeiti JAV sankcijas ir leistų šiitiškai respublikai prekiauti savo nafta. Kitu atveju Teheranas pagrasino nebepaisyti dar dviejų savo įsipareigojimų.
Pernai Vašingtonas pasitraukė iš istorinio branduolinio pakto ir sugrąžino Teheranui griežtas sankcijas, o pastangas, kurias iki šiol deda Europa siekdama padėti Iranui gauti ekonominės naudos iš susitarimo, iraniečių aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei pavadino „karčiu pokštu“.
„Liepos 7 dieną Iranas ryžtingai žengs antrąjį žingsnį, susijusį su dalies jo įsipareigojimų [pagal JCPOA] atsisakymu“, pareiškė Irano aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos sekretorius kontradmirolas Ali Shamkhani, kurio žodžius cituoja „Fars“.
Tokių veiksmų imamasi, kad „šalys, palaikiusios Irano „kantrumą“ silpnybe ir neveiklumu, suprastų, jog Irano atsakas į Amerikos bepiločio lėktuvo įvykdytą jo oro erdvės pažeidimą bus toks pats, kaip ir jo reakcija į nesąžiningas politines pastangas apriboti Irano liaudies absoliučias teises“, pridūrė A.Shamkhani.
Praėjusią savaitę padidėjus įtampai, iraniečių pajėgos numušė JAV žvalgybos bepilotį orlaivį, anot Teherano, įskridusį į Irano teritoriją. Vašingtonas tvirtina, kad bepilotis lėktuvas skraidė virš tarptautinių vandenų.
Rusija, svarbi Teherano sąjungininkė, antradienį išreiškė palaikymą Irano įvykių versijai.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas vėliau pareiškė įsakęs smogti šiitiškos respublikos kariniams taikiniams, bet paskutinę minutę šį puolimą sustabdė.
A.Shamkhani antradienį „politiniu įžūlumu“ pavadino Europos poziciją, kad Iranas privalo laikytis prisiimtų įsipareigojimų jai pačiai nesilaikant sutarties sąlygų. Pasak pareigūno, toks požiūris liudija, kad Senajam pasauliui „trūksta valios“ duoti atkirtį Jungtinėms Valstijoms.
Reaguodamas į Europos neveiklumą Teheranas pradėjo didinti savo prisodrinto urano ir sunkiojo vandens atsargas iki lygio, viršijančio minėtoje sutartyje nustatytas ribas.
Iranas planuojamas antrasis žingsnis reikštų, kad nebebūtų laikomasi susitarimo straipsnių, pagal kuriuos šiitiškai respublikai buvo leista sodrinti uraną iki ne didesnio kaip 3,67 proc. lygio. Be to, šalis galėtų atnaujinti sunkiojo vandens reaktorių vystymo programą, kuri šiuo metu yra įšaldyta.
