Tikimasi, kad šis susitarimas, kuris buvo pasirašytas didžiosios pasaulio valstybėms rengiantis skelbti Teheranui naujas sankcijas, užbaigs tarptautinį ginčą dėl prieštaringai vertinamos šiitiškos respublikos branduolinės programos.
Susitarimą, pagal kurį Iranas mainais už savo sukauptas mažai prisodrinto urano atsargas gaus branduolinio kuro Teherane veikiančiam tyrimų reaktoriui, Irano sostinėje pasirašė šios šalies, Turkijos ir Brazilijos užsienio reikalų ministrai.
Jis buvo pasirašytas po trišalių derybų, kuriose dalyvavo Irano vadovas Mahmoudas Ahmadinejadas, Brazilijos prezidentas Luizas Inacio Lula da Silva ir Turkijos ministras pirmininkas Recepas Tayyipas Erdoganas. Pagal susitarimą Iranas laikys Turkijoje savo 1 200 kg mažai prisodrinto urano.
„Kol bus Turkijoje, šis mažai sodrintas uranas ir toliau bus Irano nuosavybė. Iranas ir TATENA (Tarptautinė atominės energetikos agentūra) gali atsiųsti stebėtojus prižiūrėti mažai sodrinto urano saugojimą Turkijoje“, – rašoma susitarime.
„Iranas per septynias dienas po šio pareiškimo oficialiais kanalais raštu informuos TATENA apie pasiektą susitarimą“, – priduriama dokumente.
Irano užsienio reikalų ministerijos atstovas spaudai Raminas Mehmanparastas žurnalistams sakė, kad vėliau TATENA apie susitarimą turės informuoti vadinamąją Vienos grupę – Jungtines Valstijas, Prancūziją ir Rusiją.
Šios didžiosios valstybės nuo pernai spalio spaudė Iraną sutikti su Jungtinių Tautų remiamu planu išsiųsti savo sodrintą uraną į Rusiją. Plane buvo numatyta, kad ten uranas būtų prisodrintas iki reaktoriams tinkamo lygio ir perduotas Prancūzijai, kuri iš jo pagamintų kuro kasetes Teherano medicininių tyrimų reaktoriui.
Iranas iki šiol nesutiko su tokiu planu, teigdamas, jog apsikeitimas branduolinėmis medžiagomis turėtų vykti jo teritorijoje.
Šiitiškos respublikos pozicija paskatino didžiąsias valstybes, vadovaujamas Jungtinių Valstijų, pradėti rengti ketvirtą sankcijų Teheranui paketą už jo atsisakymą sustabdyti urano sodrinimo veiklą.
Pirmadienį pasirašytame pakte numatyta, kad jei Vienos grupė pritars susitarimui, Iranas per mėnesį išsiųs į Turkiją 1 200 kg mažai prisodrinto urano ir mainais iš didžiųjų pasaulio valstybių per vienus metus gaus 120 kg branduolinio kuro savo tyrimų reaktoriui Teherane. Šis susitarimas turėtų būti vertinamas pozityviai, ir dabar nėra poreikio skelbti sankcijas.
Turkijos užsienio reikalų ministras Ahmedas Davutoglu po pasirašymo ceremonijos pirmadienį žurnalistams sakė, kad dabar Ankara „nemato poreikio“ skelbti Iranui griežtesnes JT sankcijas.
„Šis susitarimas turėtų būti vertinamas pozityviai, ir dabar nėra poreikio skelbti sankcijas, kai mes (Turkija ir Brazilija) davėme garantijas ir mažai prisodrintas uranas liks Turkijoje“, – sakė ministras.
Tačiau Izraelis, kuris kaip ir daug kitų Vakarų valstybių įtaria, kad Iranas savo urano sodrinimo programa dangsto siekį įsigyti branduolinių ginklų, suskubo apkaltinti Teheraną apgaule.
„Iraniečiai manipuliavo Turkija ir Brazilija“, – naujienų agentūrai AFP Jeruzalėje sakė aukštas žydų valstybės pareigūnas, pageidavęs, kad nebūtų skelbiama jo pavardės.
„Iraniečiai jau anksčiau yra atlikę tokį triuką – apsimetė, jog sutinka su tokia procedūra, kad sumažintų įtampą ir griežtesnių tarptautinių sankcijų riziką, o vėliau atsisakė ją vykdyti“, – sakė jis.
TATENA pirmadienį pasiekto susitarimo kol kas nekomentavo.
Brazilijos prezidentas, kuris atvyko į Teheraną dalyvauti Neprisijungusiųjų judėjimo šalių viršūnių susitikime, sekmadienį aptarė branduolinius klausimus su Irano vadovybe.
Praėjusią naktį, maždaug vidurnaktį vietos (sekmadienį 22 val. 30 min. Lietuvos) laiku, Irano kvietimu į Teheraną atvyko Turkijos vyriausybės vadovas.
Iranas tvirtina, kad jo branduolinė programa yra taiki, tačiau Vakarų šalys įtaria, jog Teheranas sodrina uraną, siekdamas pasigaminti branduolinių ginklų. Smarkiai prisodrintas uranas gali būti naudojamas atominių bombų užtaisams.
Praėjusios savaitės pabaigoje ir Rusija, ir Jungtinės Valstijos leido aiškiai suprasti, kad laiko Brazilijos prezidento L.I.Lulos da Silvos vizitą paskutine proga Teheranui išvengti sankcijų.
Brazilija ir Turkija yra nenuolatinės JT Saugumo Tarybos narės. Jos iki šiol priešinosi JAV vadovaujamoms pastangoms prastumti ketvirtą sankcijų Iranui paketą dėl atsisakymo paisyti ultimatumus ir sustabdyti urano sodrinimo veiklą.
