Oficialioji naujienų agentūra IRNA, nepateikdama išsamesnės informacijos, pranešė, kad Iranas ketvirtadienio vakarą perdavė savo naujausio derybų pasiūlymo tekstą Pakistanui, kaip tarpininkui derybose su JAV.
Karas, kurį vasario 28 dieną didžiule netikėtų smūgių banga pradėjo JAV ir Izraelis, yra sustabdytas nuo balandžio 8 dienos, tačiau tarp Irano ir JAV atstovų įvyko tik vienas – nesėkmingas – tiesioginių derybų raundas.
Tuo tarpu Iranas toliau laiko gniaužtuose Hormuzo sąsiaurį, atkirsdamas pasaulio ekonomiką nuo didžiulių naftos, dujų ir trąšų kiekių, o JAV įvedė atsakomąją Irano uostų blokadą.
Ketvirtadienį leidinys „The Wall Street Journal“ pranešė, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) nurodė saugumo pareigūnams ruoštis ilgus mėnesius truksiančiai blokadai, dėl kurios smarkiai išaugo naftos kainos.
Nepaisant to, kad nepavyko susitarti dėl karo pabaigos, paliaubos išsilaikė.
Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei (Golamhoseinas Mohseni Edžeji) penktadienį pareiškė, kad Teheranas yra atviras deryboms su JAV, tačiau nepriims to, ką jis pavadino politikos primetimu grasinimais.
„Islamo Respublika niekada nevengė derybų (...), bet mes tikrai nesutinkame su primetimu“, – vaizdo įraše, kurį paskelbė teismų sistemos svetainė „Mizan Online“, sakė G. M. Ejei.
Tačiau Teheranas nenori grįžti prie karo, teigė jis.
„Mes jokiu būdu nepritariame karui; mes nenorime karo, nenorime jo tęsinio“, – sakė jis.
Kovų nebuvimas nenuramino rinkų: naftos kainos vis dar daugiau nei 50 proc. viršija prieškario lygį, o Europos Centrinis Bankas, baimindamasis sparčiai augančios infliacijos, išlaikė palūkanų normas.
Diskusijos dėl karo galių
Tuo tarpu Vašingtoną apėmė teisinės diskusijos dėl to, ar D. Trumpas praleido terminą paprašyti Kongreso pritarimo karui su Iranu.
Administracijos pareigūnai, įskaitant gynybos sekretorių Pete'ą Hegsethą (Pitą Hegsetą), tvirtino, kad paliaubos reiškia, jog buvo sustabdytas 60 dienų terminas, įpareigojantis prezidentą prašyti Kongreso leidimo naudoti karines galias.
„Karo galių rezoliucijos tikslais karo veiksmai, prasidėję šeštadienį, vasario 28 dieną, yra nutraukti“, – ketvirtadienio vakarą naujienų agentūrai AFP sakė vienas aukšto rango administracijos pareigūnas.
D. Trumpas patiria vis didesnį vidaus spaudimą dėl karo: nematyti aiškios pergalės, dėl konflikto smarkiai išaugo infliacija, o lapkritį vyks kadencijos vidurio rinkimai.
Ketvirtadienį JAV vyriausybės duomenys parodė lėtesnį nei tikėtasi augimą, o infliacija pasiekė 3,5 procento.
Tuo tarpu Irane pradėjo jaustis ekonominės karo pasekmės, prisidėjusios prie ne vienerius metus taikytų griežtų tarptautinių sankcijų.
Ketvirtadienį JAV kariuomenė pareiškė, kad dėl jos blokados Iranas negalėjo eksportuoti naftos už kelis milijardus dolerių, o infliacija, kuri dar prieš karą viršijo 45 proc., pastarosiomis savaitėmis pasiekė 53,7 proc., skelbia nacionalinis statistikos centras.
Misijos Hormuzo sąsiauryje
D. Trumpas ne kartą užsipuolė Vašingtono tarptautinius sąjungininkus dėl to, kad jie neprisidėjo prie pastangų atidaryti Hormuzo sąsiaurį.
Prancūzija ir Jungtinė Karalystė (JK) ėmėsi vadovauti pastangoms suburti dešimčių šalių tarptautinę koaliciją, kuri padėtų atidaryti sąsiaurį, tačiau tik tada, kai bus užtikrinta taika.
Tačiau ketvirtadienį vienas JAV pareigūnas naujienų agentūrai AFP patvirtino, kad Vašingtonas kuria savo tarptautinę koaliciją laivybai atnaujinti, pavadintą „Jūrų laisvės struktūra“.
Tai paskatino Prancūzijos užsienio reikalų ministrą Jeaną-Noelį Barrot (Žaną Noelį Baro) pabrėžti, kad abi misijos papildys viena kitą, o ne konkuruos.
JAV misija yra „ne tokio paties pobūdžio kaip ta, kurią įkūrėme mes (...), ji yra tarsi papildymas“, sakė J. N. Barrot per vizitą Persijos įlankoje.
