Pažymima, kad Irano raketos „Ghadr“, „Emad“ ir „Sejjil“ gali nuskrieti apie 2 000 km, todėl, paleistos iš šiaurinių Irano regionų, teoriškai galėtų pasiekti taikinius Ukrainoje. Tuo metu „Khorramshahr“ yra ilgiausio nuotolio šios klasės raketa – bandymų metu ji pademonstravo galimybę įveikti iki 4 000 km.
Raketos „Ghadr“ ir „Emad“ sukurtos remiantis „Shahab-3“, kuri savo ruožtu kilo iš Šiaurės Korėjos raketos „Hwasong-7“, sukurtos sovietinės R-17 „Elbrus“ pagrindu. Abi raketos yra vienpakopės, naudoja skystą kurą ir turi atskiriamą maždaug 750 kg kovinę galvutę. Jų paleidimo masė siekia apie 19 tonų, o ilgis – 16,6 metro.
Naujesnėje „Emad“ versijoje naudojama kovinė galvutė su aerodinaminiais paviršiais, kuri, Irano teigimu, gali manevruoti skrydžio metu. Tačiau dėl to raketos nuotolis šiek tiek sumažėjo – per 2021 m. bandymus ji nuskriejo apie 1 800 km.
„Sejjil“ nuo ankstesnių modelių skiriasi tuo, kad yra dviejų pakopų ir naudoja kietąjį kurą, todėl ją galima greičiau parengti paleidimui. Raketa yra didesnė – jos paleidimo masė siekia apie 26,6 tonos, ilgis – 17,6 metro. Esant 2 000 km nuotoliui ji gali gabenti apie 700 kg kovinę galvutę, o trumpesniems atstumams – iki 1 500 kg.
Ypatingą dėmesį ekspertai skiria raketai „Khorramshahr“, kuri pirmą kartą pristatyta 2017 m. Manoma, kad ji sukurta pagal Šiaurės Korėjos BM-25 „Musudan“ (Hwasong-10), kilusią iš sovietinės povandeniniams laivams skirtos raketos R-27.
„Khorramshahr“ yra vienpakopė skystuoju kuru varoma raketa, turinti kelias modifikacijas. Maždaug 2 000 km nuotolio versija gali gabenti iki 1 500 kg kovinę galvutę. Modifikacijos, kurios nuotolis siekia iki 4 000 km ir apie kurią Iranas ilgą laiką neskelbė, kovinės galvutės masė, tikėtina, yra mažesnė.
Be to, Iranas šiai raketai sukūrė specialią kovinę galvutę su subamunicija, kuri jau buvo panaudota atakose prieš Izraelį. Savo savybėmis ji iš esmės prilygsta kasetinei amunicijai – joje yra iki 20 atskirų kovinių elementų, kurie išsisklaido maždaug 8 km spinduliu nuo pagrindinės kovinės galvutės. Tokia konstrukcija skirta dideliems plotams naikinti ir apsunkinti priešraketinės gynybos sistemų darbą.
Vidutinio nuotolio Irano raketoms perimti reikalingos specializuotos priešraketinės gynybos sistemos, tokios kaip THAAD, „Arrow-2“ ir naujesnės jų versijos. Tuo tarpu „Patriot“ galimybės kovoti su tokiomis raketomis yra ribotos ir priklauso nuo daugelio veiksnių – raketos greičio, skrydžio trajektorijos bei kovinės galvutės gebėjimo manevruoti.
Kalbant apie „Khorramshahr“, ekspertai pažymi, kad jos perėmimo sėkmė priklauso nuo momento, kada atsiskiria kovinė galvutė su subamunicija. Kadangi ši raketa buvo naudojama retai, tikslūs šio proceso parametrai kol kas nežinomi. Gindamasis nuo tokių raketų Izraelis naudojo „Arrow-2“ ir „Arrow-3“ sistemas, o JAV – THAAD ir SM-3.
Tuo pat metu „Defence Express“ pažymi, kad Irano raketinis potencialas gerokai sumažėjo dėl plataus masto smūgių Izraeliui praėjusiais ir šiais metais, taip pat dėl Izraelio ir JAV atakų prieš Irano paleidimo įrenginius, sandėlius, gamybos pajėgumus ir raketų komponentų gamyklas operacijos „Epic Fury“ metu.
Irano grasinimai Ukrainai – kas žinoma
Liepos 27 d. Irano parlamento Nacionalinio saugumo komisijos pirmininkas Ibrahimas Azizi pagrasino Ukrainai, pareiškęs, kad Teheranas nepaliks be atsako veiksmų, nukreiptų prieš Iraną, ir kad Ukraina tai „netrukus supras“.
Tą pačią dieną Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad Iranas faktiškai jau dalyvauja Rusijos kare prieš Ukrainą, tiekdamas Kremliui „Shahed“ dronus, jų gamybos technologijas ir kitą ginkluotę. Prezidentas taip pat pabrėžė, kad Ukraina turi veikti atsargiai ir neleisti atsiverti naujam karo frontui.
Teherano grasinimai nuskambėjo po to, kai liepos 25 d. Ukrainos saugumo tarnyba (SBU) pranešė apie ukrainiečių bepiločių smūgius Rusijos raketiniam kateriui „Molnija“ (projekto 12418), taip pat krovininiams laivams „Port Olya 2“ ir „Begey“, kuriems taikomos tarptautinės sankcijos ir kurie buvo naudojami kariniams kroviniams gabenti tarp Irano ir Rusijos.
Tą pačią dieną Irano užsienio reikalų ministerija pasmerkė smūgį laivui Kaspijos jūroje ir pareiškė pasiliekanti teisę ginti savo „nacionalinius interesus ir saugumą“.
Liepos 26 d. Irano užsienio reikalų ministras Abbasas Araghchi taip pat pagrasino V. Zelenskiui. Jis pareiškė, kad smūgis buvo „šiurkštus JT Chartijos pažeidimas“ ir tvirtino, jog įsakymą jį surengti davė Izraelis, siekdamas įtraukti Europą į savo karą.
