Visas M.Mostafaie stalas nuklotas storu sluoksniu įvairių dokumentų. Jam vartant popieriaus lapus, kai kuriuose jų pasimato jaunuolių pasų nuotraukos, rašo BBC.
Tai Iranas – šalis, pasaulyje pirmaujanti jaunuoliams įvykdomomis egzekucijomis. Tai taip pat viena paskutiniųjų valstybių pasaulyje, skirianti mirties bausmes vaikams, įvykdžiusiems nusikaltimus dar neturintiems 18 metų.
Niekas tiksliai nežino, keliems jaunuoliams Irane pastaraisiais metais įvykdytos mirties bausmės. Pasak tarptautinių žmogaus teisių organizacijų, 2008-aisiais šalyje mirties bausmė įvykdyta mažiausiai šešiems nepilnamečiams.
Savo ruožtu M.Mostafaie teigia, kad per pastaruosius dvejus metus Irane mirties bausmė įvykdyta 26 jaunuoliams. 120 jaunuolių šiuo metu gresia panašus likimas.
„Idealus sūnus“
Pavyzdžiui, Mostafa Naqdi byla. Vaikino motina Shahnaz pasakys jums, kad jos berniukas – geras musulmonas ir idealus sūnus, buvęs priverstas mesti mokyklą ir dirbti daug valandų per dieną, kad išlaikytų šeimą. Vieną dieną, 2004 metais, M.Naqdi važiavo motociklu, kai nusprendė sustoti priešais mokyklą „Tehran Pars“ rajone.
Vaikams plūstant iš mokyklos, vienas iš jų griebė jos sūnaus motociklo uždegimo rakto. Tai turėjo būti paprasta išdaiga, tačiau įsiplieskė mūšis, vėliau tapęs nebekontroliuojamu.
Pasak moters, vaikams plūstant iš mokyklos, vienas iš jų griebė jos sūnaus motociklo uždegimo rakto. Tai turėjo būti paprasta išdaiga, tačiau įsiplieskė mūšis, vėliau tapęs nebekontroliuojamu.
Mostafa pasakoja, kad griebė po ranka pasitaikiusį buką instrumentą ir trenkė juo jį laikiusiam vaikinui. Nuo šio smūgio trūko vaikino plautis ir jis mirė. Galbūt Mostafa ir kaltas už žmogžudystę, o galbūt jis parasčiausiai gynėsi. Vienaip ar kitaip, kai prieš ketverius metus įvyko nelaimė, jam tebuvo 15 metų. Šiuo metu vaikino laukia egzekucija. Jo motina kraustosi iš proto ir yra visiškai sumišusi.
„Egzekucija gali būti skiriama mano metų žmogui, bet ne 15-ečiui berniukui, negalinčiam atskirti gero nuo blogo“, – BBC korespondentui pasakojo nevilties apimta Shahnaz. „Kaip gali paauglis berniukas, netikėtai atsidūręs kovos įkarštyje, suvokti, kad vyksta?“, – paaiškinimo ieškojo motina.
Ir tai tik viena iš bylų, su kuriomis M.Mostafaie susiduria nuolat. Advokato teigimu, nė vienas iš jo klientų neturėjo intencijos įvykdyti žmogžudystę.
„Jokių nusikaltimo bruožų“
„Jie įvykdė nusikaltimus netyčia“, – aiškino advokatas. – „Kalbėjau su visais šiais žmonėmis. Jie kalba su manimi apie savo vaikystę, jie kalba su manimi apie tai, kas jiems nutiko jų vaikystėje. Ir kalbantis su jais jų veiduose nematyti nė mažiausių užuominų į polinkį nusikalsti. Jie niekaip negali net įsivaizduoti, kad artimiausiu metu gali būti pakarti. Didžioji dalis šių jaunuolių nužudytų žmonių buvo už juos didesni ir stipresni. Jie žudė, nes bijojo“.
Kaip teigė M.Mostafaie, didžioji dalis vaikų suėmimo metu taip pat neturėjo jiems atstovavusių advokatų. O Irane neretai nutinka taip, kad teisėsaugos pareigūnai prisipažinimus iš vaikų išgauna apgaulės būdu. Be to, jaunuoliai patenka į suaugusiųjų teismus, kur teisėjai nepripratę dirbti su jaunais žmonėmis.
Advokatas žurnalistui papasakojo ir vieną jam žinomą atvejį, kai tėvams apie jų sūnui ketinamą įvykdyti mirties bausmę pranešta dieną prieš egzekuciją. Niekas net nesusimąstė apie paskutinio pasimatymo tarp tėvų ir pasmerktojo suorganizavimą.
Didžioji dalis Irano visuomenės remia mirties bausmę kaip tokią. Vis dėlto, advokato įsitikinimu, didžioji dalis iraniečių taip pat nepritaria, kad ši bausmė būtų vykdoma ir nepilnamečiams.
„Kai aš papasakoju žmonėms apie vaikus, kuriems ketinama įvykdyti mirties bausmes, arba kai jie patys šią informaciją perskaito laikraščiuose ir vėliau su manimi tai aptaria, aš matau, kad žmonės nenori, kad šiems jauniems nusikaltėliams būtų įvykdytos egzekucijos. Daug žmonių tvirtiną norį bet kokia kaina sustabdyti šį reiškinį šalyje“, – teigė M.Mostafaie.
Irano valdžia neseniai paskelbė, kad vaikams nebebus vykdomos mirties bausmės. Tačiau kiek vėliau valdžios atstovas aiškiai pabrėžė, kad tai nebus taikoma tiems atvejams, kurie techniškai nėra „egzekucijos“, bet greičiau – asmeninis „kerštas“, sankcionuotas islamo teisės. Esą tai yra kažkas, ko Iranas negali išvengti.
Kai kurių žmogaus teisių organizacijų įsitikinimu, šis klaidinantis ir fiktyvus valdžios pareiškimas apie nepilnamečių mirties bausmes pasirodė neatsitiktinai, o siekiant padaryti įtaką Jungtinių Tautų delegatams, kurie maždaug tuo metu diskutavo apie žmogaus teises Irane.
Mostafos likimas šiuo metu priklauso nuo nužudytojo Masoudo šeimos. Jie gali pasitenkinti „kruvinais pinigais“ arba keršyti ir reikalauti vaikino egzekucijos.
BBC žurnalisto paklaustas, ar norėtų ką nors perduoti vaikino, kurį nužudė šeimai, Masoudas atsakė: „Žinau, kad padariau kažką blogo. Tačiau buvau tik vaikas. Aš noriu gyventi. Žinau, kad jo šeima labai kenčia. Mano šeima taip pat pakankamai prisikentėjo. Žinoma, ne tiek, kiek jie – jie prarado sūnų. Tik noriu, kad jie man atleistų. Daugiau nieko negaliu padaryti. Jų sūnus nesugrįš jei man bus įvykdyta egzekucija. Galiu pasakyti tik tiek, kad bučiuoju jų rankas, maldaudamas atleidimo“.
