Taip jis kalbėjo praėjus kelioms valandoms po to, kai JAV prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) pasakė, kad nėra patenkintas Irano derybiniu pasiūlymu.
Iranas ketvirtadienio vakarą perdavė naują projektą tarpininkui Pakistanui, pranešė valstybinė žiniasklaida. Visgi detalių apie jo turinį nėra.
Karas, kurį Jungtinės Valstijos ir Izraelis pradėjo vasario pabaigoje, sustabdytas nuo balandžio 8 dienos, o nuo to laiko Pakistane įvyko vienas nesėkmingas taikos derybų raundas.
„Šiuo metu nesu patenkintas tuo, ką jie siūlo“, – žurnalistams sakė D. Trumpas, versdamas kaltę dėl įstrigusių derybų „didžiulei nesantaikai“ Irano vadovybėje.
„Ar mes norime eiti ir tiesiog išsprogdinti juos po velnių ir pribaigti juos visiems laikams – ar mes norime pabandyti ir sudaryti susitarimą?“ – pridūrė jis, sakydamas, kad „verčiau nesirinktų“ pirmojo varianto vadovaudamasis „žmogiškuoju pagrindu“.
Šeštadienio rytą Mohammadas Jafaras Asadi (Mohamadas Džafaras Asadis), aukšto rango Irano kariuomenės centrinės vadovybės veikėjas, sakė, kad „atnaujintas konfliktas tarp Irano ir Jungtinių Valstijų yra tikėtinas“. Jo citatas paskelbė Irano naujienų agentūra „Fars“.
„Įrodymai parodė, kad Jungtinės Valstijos nėra įsipareigojusios jokiems pažadams ar susitarimams“, – pridūrė jis.
„Kaip piratai“
Irano teismų sistemos vadovas Gholamhosseinas Mohseni Ejei (Golamhoseinas Mohsenis Edžejus) penktadienį sakė, kad jo šalis „niekada nevengė derybų“, bet nepriims taikos sąlygų „primetimo“.
Baltieji rūmai atsisakė pateikti detalių apie naujausią Irano pasiūlymą, tačiau naujienų svetainė „Axios“ pranešė, kad JAV pasiuntinys Steve'as Witkoffas (Stivas Vitkofas) pateikė pataisas ankstesniam pasiūlymui, grąžindamas Teherano branduolinę programą ant derybų stalo.
Pranešama, kad pakeitimai apima reikalavimus, jog Iranas neperkeltų prisodrinto urano iš subombarduotų vietų arba neatnaujintų ten veiklos derybų metu.
Žinia apie Irano pasiūlymą lėmė trumpą naftos kainų kritimą beveik penkiais procentais, nors jos išlieka apie 50 proc. didesnės nei prieš karą dėl besitęsiančio Hormuzo sąsiaurio uždarymo.
Nuo karo pradžios Iranas išlaikė sąsiaurio kontrolę, uždarydamas pagrindinius naftos, dujų ir trąšų srautus į pasaulio ekonomiką, o Jungtinės Valstijos įvedė atsakomąją Irano uostų blokadą.
Kalbėdamas mitinge penktadienį, D. Trumpas sakė, kad „mes esame kaip piratai“, apibūdindamas ankstesnį sraigtasparnių reidą į naftos tanklaivį blokados metu.
Nepaisant paliaubų Persijos įlankoje, kovos tęsiasi Libane. Izraelis vykdo mirtinus smūgius, nepaisant atskirų paliaubų su Irano remiama ginkluota grupuote „Hezbollah“.
Libano sveikatos apsaugos ministerija pranešė, kad 13 žmonių žuvo per smūgius pietuose, įskaitant Habušo miestą, kur Izraelio kariuomenė buvo paskelbusi įspėjimą dėl evakuacijos.
Tuo tarpu Vašingtonas vėlų penktadienį paskelbė patvirtinęs didelius ginklų pardavimus savo sąjungininkams Artimuosiuose Rytuose, įskaitant 4 mlrd. dolerių vertės „Patriot“ raketų sandorį su Kataru ir beveik 1 mlrd. dolerių vertės tiksliųjų ginklų sistemų Izraeliui.
„Nutraukti“
Tuo metu Vašingtone įstatymų leidėjai bando išsiaiškinti, ar D. Trumpas pažeidė terminą gauti Kongreso pritarimą karui.
Administracijos pareigūnai teigia, kad paliaubos sustabdo 60 dienų limitą, po kurio būtų reikalingas Kongreso leidimas, bet šį teiginį ginčija opozicijoje esantys demokratai.
D. Trumpas susiduria su didėjančiu vidaus spaudimu, augant infliacijai, nesant aiškios pergalės perspektyvų ir artėjant kadencijos vidurio rinkimams.
„Nuo 2026 metų balandžio 7 dienos tarp Jungtinių Valstijų pajėgų ir Irano nebuvo jokio susišaudymo“, – laiškuose Kongreso lyderiams sakė D. Trumpas, pridurdamas, kad karo veiksmai „buvo nutraukti“.
Irane karo ekonominė kaina didėja.
Vašingtonas įvedė naujas sankcijas trims Irano valiutos įmonėms ir įspėjo kitas nemokėti „mokesčio“ už saugų praplaukimą per Hormuzą, kaip reikalauja Teheranas.
JAV kariuomenė teigia, kad jos Irano uostų blokada sustabdė 6 mlrd. dolerių vertės Irano naftos eksportą, o infliacija Irane, kuri jau buvo didelė prieš karą, viršijo 50 procentų.
„Visi bando tai ištverti, bet (...) jie byra“, – 40-metis Amiras, Teherano gyventojas, sakė naujienų agentūros AFP žurnalistui.
„Mes vis dar nematėme didelio ekonominio poveikio, nes visi turėjo šiek tiek santaupų. Jie turėjo šiek tiek aukso ir dolerių juodai dienai. Kai jie baigsis, viskas pasikeis“, – pasakojo jis.
Tuo tarpu Irano institucijos šeštadienį įvykdė mirties bausmę dviem vyrams, nuteistiems už šnipinėjimą Izraeliui, pranešė teismų sistema, ir tai yra naujausios iš virtinės egzekucijų pastarosiomis savaitėmis.
Vienas iš vyrų buvo pripažintas kaltu dėl pagalbos Izraeliui per praėjusių metų birželį vykusį 12 dienų karą.
